22-ejų Christine astma buvo diagnozuota jai grįžus iš šeimos atostogų Majamyje. Drėgnas oras svečiame mieste merginai kėlė sunkumo pojūtį krūtinėje. Atsigręžusi į praeitį ji mena, kad problemų dėl kvėpavimo būta ir anksčiau – paauglystėje, kai mergina eidavo pasivaikščioti šaltu oru, kartais krūtinę sugniauždavo staigus skausmo priepuolis. Įprasti veiksmai kaip bėgiojimas ar net šuns vedžiojimas parke jai būdavo našta.
„Kai tau prasideda astmos priepuolis, labai išsigąsti. Nebegali kvėpuoti ir mintyse sukasi viena – veikiausiai mirsiu“, - atvirauja ji.
Christine yra viena iš daugiau kaip 4 tūkst. astmos pacientų, dalyvaujančių unikalioje studijoje – Salfordo plaučių tyrime, kurio rezultatai sekmadienį paskelbti moksliniame žurnale (e-portale) The Lancet, šiandien, pirmadienį, pristatyti European Respiratory Society kongrese Milane.
Nauji vaistai – dviguba sėkmė
Šis tyrimas, kaip pripažino visi kongreso pranešėjai - visiškai unikalus. Jame dalyvavo 4 233 astma sergantys pacientai, gydyti jų bendrosios praktikos gydytojų kasdienėje klinikinėje praktikoje. Šis atviras atsitiktinių imčių tyrimas atskleidė, kad reikšmingai didesnė dalis astma sergančių pacientų, kurie pradėjo gydytis nauju, kartą per parą vartojamu vaistu, pasiekė geresnę astmos kontrolę, palyginti su pacientais, kurie tęsė įprastą gydymą. Įprastą gydymą sudarė inhaliuojamieji kortikosteroidai (IKS), vartoti vieni arba IKS / IVBA (su ilgai veikiančiu beta adrenoreceptorių agonistu) deriniuose.
Remiantis pirmine veiksmingumo duomenų analize, reikšmingai daugiau pacientų su nekontroliuojama astma, pradėjusių gydymą FF / VI, pasiekė geresnę astmos kontrolę (71 %) 24-ąją savaitę, remiantis astmos kontrolės testo (AKT) duomenimis, palyginti su pacientais, kurie tęsė įprastą gydymą (56 %) (galimybių santykis 2,00, 95 % PI 1,70, 2,34; p < 0,001).
Vadovaujantysis tyrėjas prof. Ashley Woodcock (Mančesterio universitetas, Pietų Mančesterio universitetinės ligoninės pulmonologijos klinikos vadovas) sakė: „Džiugu matyti astmos gydymo rezultatus SLS tyrimo metu. Astmos kontrolė vis dar yra tikras iššūkis pacientams ir sveikatos priežiūros bendruomenei. Prasta astmos kontrolė gali turėti didelę įtaką astma sergančių pacientų gyvenimo kokybei. Sunku tirti skirtingų gydymo būdų įtaką astmos kontrolei įprastais dvigubai koduotais atsitiktinių imčių kontroliuojamaisiais tyrimais, nes tyrimo dizainas ir intensyvus stebėjimas gali veikti pacientų elgesį. Pagrindinės vertinamosios baigtys SLS tyrime yra pacientui aktualios pasekmės.“
Remiantis į tyrimą įtrauktų numatytų gydyti pacientų (angl. the intent-to-treat, ITT) populiacijos duomenimis, sunkių nepageidaujamų reakcijų (SNR) dažnis abiejose grupėse buvo toks pat (FF / VI grupėje – 13 %, įprasto gydymo grupėje – 13 %). Pneumonija buvo labai svarbi saugumo vertinamoji baigtis ir reikalaujant Europos vaistų agentūrai (angl. European medicines agency, EMA) stebima ir užregistravus vaistinį preparatą.
Naujas aspektas tyrimo dizaine buvo tai, kad buvo leidžiama keisti paciento gydymą tyrimo metu. Todėl paciento būklė pneumonijos požiūriu buvo įvertinta du kartus: pirmąjį kartą – atsitiktinai suskirsčius į grupes, antrąjį – gydymo metu, tada, kai pacientas patyrė šį nepageidaujamą reiškinį. Pneumonija raportuota 39 pacientams atsitiktinių imčių grupėse: FF / VI grupėje – 23 pacientams (1 %), įprasto gydymo grupėje – 16 (< 1 %). Šie pacientai patyrė 42 pneumonijos atvejus, juos apibendrinus, atsižvelgiant į pacientams tuo metu taikytą konkretų gydymą, 21 atveju pneumonija pasireiškė vartojant FF / VI ir 21 atveju – įprasto gydymo metu.
Tyrimo planas
Salfordo plaučių tyrimas yra daugelyje centrų atvirai atliktas III fazės atsitiktinių imčių kontroliuojamasis tyrimas (KAIT). Šio tyrimo tikslas buvo palyginti realaus veiksmingumo ir saugumo duomenis pradėjus gydyti FF / VI su įprastu palaikomuoju astmos gydymu per 52 savaičių laikotarpį. Visi tinkami astma sergantys pacientai 74 pirminės priežiūros centruose Salforde ir Pietų Mančesteryje bei jų apylinkėse (Jungtinėje Karalystėje) buvo atrinkti pagal centrų duomenų bazes, dalyvauti tyrime juos pakvietė gydantys bendrosios praktikos gydytojai (BPG). Šio tyrimo pirminė vertinamoji baigtis buvo nustatoma 24-ąją savaitę atliekant pirminę veiksmingumo analizę populiacijoje.
Iš viso 4 233 astma sergantiems pacientams, kurie vartojo inhaliuojamuosius kortikosteroidus (IKS) su IVBA arba be IVBA, atsitiktinai buvo paskirta arba vartoti FF / VI, arba tęsti jau taikomą palaikomąjį astmos gydymą (įprasto gydymo grupė).
Įprasto gydymo grupės vaistus skyrė paciento BPG, tai buvo arba IKS, arba IKS kartu su IVBA. Pradedant vartoti tiriamąjį vaistinį preparatą 36 % įprastos priežiūros grupės pacientų buvo gydyti vien IKS, o 64 % – IKS / IVBA deriniu.
Salfordo plaučių tyrimas turėjo minimalų neįtraukimo į tyrimą kriterijų skaičių ir didelę pacientų demografinę įvairovę. Pradedant tyrimą pacientų amžiaus vidurkis buvo 49,8 metų (jauniausiam pacientui – 18 metų), tiriamieji buvo suskirstyti pagal lytį (vyriškosios lyties – 41 %, moteriškosios – 59 %). Įtrauktiems į tyrimą pacientams BPG diagnozuota astma turėjo būti svarbiausia jų kvėpavimo organų liga ir palaikomajam gydymui jie turėjo būti vartoję IKS su IVBA arba be IVBA ne trumpiau kaip 4 savaites iki antrojo (2) vizito. Pradedant tyrimą 72 % pacientų astma buvo nekontroliuojama - jiems nustatytas bendrasis AKT balas buvo nuo 5 iki 19.
Pacientai buvo stebėti 52 savaičių laikotarpiu kasdienės klinikinės praktikos sąlygomis, tyrimo duomenims rinkti naudojant elektroninių medicininių dokumentų (EMD) įrašus, siejančius pirminės sveikatos priežiūros, antrinės sveikatos priežiūros ir vaistinių duomenis. Tyrimo metu gydytojai bet kuriuo laiku galėjo keisti gydymą taip, kaip tai daroma įprastoje klinikinėje praktikoje. Vienintelė išimtis – įprasto gydymo pakeitimas į FF / VI.
12-ąją, 24-ąją ir 40-ąją savaitėmis pacientai buvo apklausti telefonu, kad būtų galima sužinoti, ar jie patyrė sunkių nepageidaujamų reiškinių arba nesunkių nepageidaujamų reakcijų į vaistinį preparatą. Šio telefoninio pokalbio metu pacientų buvo prašoma atlikti AKT. 12-ąjį mėnesį pacientai apsilankė pas gydytoją. Be to, 24-ąją ir 40-ąją savaitėmis telefoninio pokalbio metu pacientai buvo apklausiami naudojant standartinį astma sergančių pacientų gyvenimo kokybės klausimyną (angl. the Standardised Asthma Quality of Life Questionnaire, AQLQ).
Tyrimo komanda, stebėdama elektroninius sveikatos įrašus, galėjo stebėti visus gydymo ligoninėje, pacientų apsilankymo ambulatorinėje įstaigoje ar skubios pagalbos skyriuje atvejus, taip pat pirminės sveikatos priežiūros duomenis (įskaitant visus kreipimusis į sveikatos priežiūros įstaigą, vizitus po darbo valandų ir antibiotikų ar geriamųjų kortikosteroidų skyrimo atvejus).
Numatytųjų gydyti pacientų (angl. the intent-to-treat, ITT) populiacija buvo apibrėžiama kaip visi pacientai, kurie suvartojo bent vieną atsitiktinai paskirtą tiriamojo vaistinio preparato dozę (t. y. FF / VI arba įprasto palaikomojo gydymo vaistinį preparatą pagal įprastą astmos gydymą). Pirminės veiksmingumo analizės (PVA) populiacija buvo apibrėžiama kaip visi ITT pacientai, kurių pradinis bendrasis AKT balas buvo < 20 (per randomizacijos vizitą).
Galimybių santykis, nurodytas rezultatuose, buvo apskaičiuotas kaip galimybės pasiekti geresnę astmos kontrolę pacientams, pradėjusiems gydymą nauju vaistu, santykis su galimybe pasiekti geresnę astmos kontrolę tęsiant įprastą gydymą. Šis rodmuo yra patikslintas, atsižvelgiant į bet kurios svarbios charakteristikos tarp gydymo grupių neatitikimą.
Dokumentą su tyrimo protokolu galima peržiūrėti clintrials.gov
Astmos kontrolės testas (AKT)
AKT yra visuotinai pripažinta priemonė, naudojama visame pasaulyje astmos gydymo gairėse vertinant astmos kontrolę. Tai yra savarankiškai atsakomi 5 klausimai, pagal kuriuos galima įvertinti astmos kontrolę per praėjusias 4 savaites pagal 5 kategorijų skalę (nuo 1 iki 5 balų). Atsakius į visus penkis klausimus, astma sergantis pacientas gali suskaičiuoti nuo 5 iki 25 balų; didesnis balas rodo geresnę kontrolę.
Bendrasis AKT balas nuo 5 iki 19 rodo, kad paciento būklė yra blogai kontroliuojama arba visai nekontroliuojama. Bendrasis balas nuo 20 iki 25 rodo, kad paciento astma greičiausiai yra gerai kontroliuojama. Bendrasis balas yra apskaičiuojamas kaip balų, suskaičiuotų atsakius į 5 klausimus, suma, nepraleidžiant nei vieno balo. Jeigu buvo praleistas nors vienas atskiras balas, bendrasis balas vertinamas kaip nesamas. Pokytis 3 balais yra kliniškai reikšmingas pacientui.
Apie tyrimą
Salfordo plaučių tyrimas yra skirtas padėti sveikatos priežiūros specialistams ir sprendimus priimantiems asmenims aktyviau įvertinti galimą gydymo FF / VI reikšmę pateikiant kasdienės klinikinės praktikos sąlygomis surinktus duomenis. Jie parodo, kaip sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai gali naudoti vaistinį preparatą kasdieniame gyvenime. Jie papildo turimus duomenis, gautus dvigubai koduotų vaistinio preparato klinikinių atsitiktinių imčių tyrimų (KAIT) metu, kurie, nors ir yra būtini norint įvertinti vaistinio preparato saugumą ir efektyvumą, yra atliekami griežtai kontroliuojamomis sąlygomis ir į juos yra įtraukiama griežčiau atrinktų pacientų populiacija, nei galima tikėtis kasdienėje klinikinėje praktikoje.
Tyrimas tapo įmanomas dėl unikalaus GSK, Šiaurės Vakarų sveikatos priežiūros elektroninės sistemos (angl. the North West e-Health, NWEH), Mančesterio universiteto, Salfordo karališkojo Nacionalinės sveikatos apsaugos draudimo (angl. the Royal NHS Foundation Trust), Pietų Mančesterio universitetinės ligoninės (angl. the University Hospital of South Manchester, UHSM), Salfordo NHS ir Salfordo bendrosios praktikos gydytojų ir vaistininkų bendruomenės bendradarbiavimo.
Salfordo plaučių tyrimo, kuriame dalyvavo LOPL sergantys pacientai, duomenys buvo paskelbti 2016 metų gegužės mėnesį. Tai yra pranešimas apie antrąjį iš dviejų Salfordo plaučių tyrimų.
Apie astmą
Astma yra lėtinė plaučių liga. Ja sergant pasireiškia kvėpavimo takų uždegimas ir obstrukcija. Astma serga 358 milijonai žmonių visame pasaulyje.
Astmos priežastys nėra iki galo suprastos, bet tikėtina, kad liga pasireiškia dėl genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos.
