Tyrimo rezultatai parodė, jog gerai savo sveikatą vertina 94,7 proc. Europos paauglių, tačiau tarp Lietuvos paauglių taip savo sveikatą vertinančių yra vos 56,4 proc. Subjektyvus sveikatos vertinimas, atspindintis savo sveikatos resursų suvokimą, yra svarbus fizinės ir psichologinės sveikatos prognostinis veiksnys, rašoma pranešime spaudai.
Daugeliu kitų tyrimų buvo nustatyta, kad subjektyvus sveikatos vertinimas yra tampriai susijęs su mirtingumo, sergamumo rodikliais, pasitenkinimu gyvenimu. Rezultatai taip pat išryškino paauglių fizinio pasyvumo problemą - nepakankamai fiziškai aktyvūs yra net 83,1 proc. tirtų jaunuolių.
Pasaulio sveikatos organizacija (2009) fizinį pasyvumą akcentuoja kaip vieną didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų, kuri prilygsta, ar net savo mastais jau lenkia, dar neseniai eskaluotą problemų reitingų viršūnėse rūkymą.
Taigi, šioje publikacijoje pristatomi rezultatai atskleidžia, jog geriau savo sveikatą vertina tie Europos paaugliai, kurie yra fiziškai aktyvesni. Be to, savo sveikatą vertina geriau tie, kurie patiria mažiau distreso, neturi viršsvorio ir nėra nutukę. Vaikinai savo sveikatą vertina geriau nei merginos, tai sutampa su daugeliu kitų tyrimų duomenimis įvairiose amžiaus grupėse.
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, mokslininkai iš Harvardo, LSU ir kitų Europos universitetų rekomenduoja įgyvendinti fizinio aktyvumo skatinimo politiką ir atitinkamas strategijas mokyklų sistemoje (suteikti daugiau kūno kultūros pamokų per savaitę, daugiau neformalaus fizinio ugdymo, daugiau laisvalaikio fizinio aktyvumo), siekiant pagerinti paauglių fizinę ir psichologinę sveikatą.
Minėtos rekomendacijos atliepia ir tarptautinių organizacijų pasiūlymus.
Pavyzdžiui, Nacionalinė sporto ir kūno kultūros asociacija (2004) teigė, jog mokyklose per savaitę turėtų būti suteikta ne mažiau kaip 225 min. trukmės kūno kultūros pamokų; Nacionalinė asociacija sportui ir kūno kultūrai (2006) siūlė mažiausiai 20 minučių fiziškai aktyvių pertraukų kasdien.
Tai viena iš kelių numatytų publikacijų iš atlikto didelio, Europos šalių populiaciją reprezentuojančio, tyrimo. Profesorius dr. Arūnas Emeljanovas (LSU) ir dr. Brigita Miežienė (LSU) atskleidžia, jog vieno iš Harvardo universiteto vedančių mokslininkų kuruojamu tyrimu buvo siekiama įvertinti paauglių fizinio aktyvumo, subjektyvaus sveikatos vertinimo, psichologinio distreso, kitus psichosocialinius ir sociodemografinius rodiklius ir išanalizuoti jų tarpusavio sąsajas.
Nedaug mokslininkų ir universitetų apskritai gali pasidžiaugti bendradarbiavimu su vienu geriausių pasaulyje Harvardo universitetu. Šio tyrimo koordinatorius ir mokslinis įkvėpėjas yra daugiau kaip 20 metų dirbantis Harvardo universitete, Visuomenės sveikatos fakulteto (angl. Harvard T.H. Chan School of Public Health (USA)) profesorius, Socialinių ir elgesio mokslų katedros vadovas (angl. Department of Social and Behavioral Sciences), socialinės epidemiologijos pradininkas prof. dr. Ichiro Kawachi. Socialinių ir elgesio mokslų katedros vykdoma mokslinė veikla Nacionalinės mokslo tarybos buvo pripažinta geriausia JAV.
Profesorius I. Kawachi jau daugelį metų tyrinėja sveikatos netolygumus; įvairių elgesio, psichosocialinių, sociodemografinių rodiklių šiems reikšmę; yra parašęs beveik 900 mokslinių straipsnių, publikuojamų tarptautinėse mokslinėse duomenų bazėse, septynias knygas.
Pirmą kartą su profesoriumi susitikome Tarptautinės kūno kultūros federacijos (FIEP) organizuotame renginyje Maroke, 2015 metais.
„Nuo to laiko LSU pradėjo bendradarbiauti su Harvardo universitetu. Įsitraukėme į jų koordinuojamus tarptautinius tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti fizinio aktyvumo ir kitų psichosocialinių veiksnių reikšmę moksleivių sveikatos rodikliams. Taip pat, teko lankytis Harvardo universitete Bostone, dalyvauti Populiacijos sveikatos lygybės forume (angl. 2nd Forum on Population Health Equity), specialiuose Fizinio aktyvumo ir sveikatos, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, kaimynystės ir sveikatos seminaruose“, - pasakoja daugiau kaip 15 metų moksleivių kūno kultūros ir sveikatos ugdymo problematiką nagrinėjantis prof. dr. Arūnas Emeljanovas.
„Tai pirmoji publikacija iš šio tyrimo, bet tikrai ne paskutinė – atlikome didelį tyrimą, surinkome daug duomenų, atliekama rezultatų analizė, rengiamos dar kelios publikacijos tarptautiniams mokslo žurnalams. Tyrimo rezultatų analizė padės geriau suprasti moksleivių sveikatos netolygumus, juos lemiančius veiksnius, leis numatyti gaires kaip pagerinti sveikatos resursų prieinamumą per efektyvią mokyklos emocinės ir fizinės sveikatos gerinimo politiką“, - teigia sveikatos psichologė, dr. Brigita Miežienė.
Lietuvos sporto universiteto mokslininkų vykdomi moksleivių fizinio pajėgumo, fizinio aktyvumo ir kitų sveikatos ir su sveikata susijusio elgesio rodiklių tyrimai prisidės prie bendros su sveikata susijusios informacijos analizės Lietuvoje. Su sveikatos rodikliais susijusių veiksnių nagrinėjimas leis identifikuoti svarbiausius sveikatos rizikos veiksnius, kurių santykinę svarbą bus galima tirti kuriant intervencines edukacines programas.
Tyrimais siekiama prisidėti prie vaikų fizinio aktyvumo skatinimo, apibrėžto tarptautiniuose (pvz. UNESCO, 2015) ir nacionaliniuose (pvz. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa) dokumentuose. Lietuvos sporto universiteto mokslininkai yra atviri bendradarbiavimui su šalies ir užsienio mokslininkais bei už sveikatos gerinimą atsakingomis organizacijomis.
