Lietuva pasaulyje yra lyderė pagal savižudybių skaičių. Specialistai net neabejoja – viena svarbiausių šį šiurpų rodiklį lemiančių priežasčių – depresija, kuria, skaičiuojama, kasdien suserga po du lietuvius.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Sunki liga tampa nuolatiniu daugelio žmonių palydovu ir tai gali išspręsti tinkamai parinkti vaistai. Tačiau net patyrę medikai pripažįsta, kad nustatyti tinkamiausius antidepresentus konkrečiam žmogui – be galo sudėtingas procesas. Tai už medikus gali padaryti naujausia technika – technologijų pagalba vaistai skiriami remiantis ne spėlionėmis, o konkretaus asmens DNR tyrimais.

Kol kas Lietuvos medikai tokių galimybių neturi, tuo tarpu pasaulyje antidepresantai ir kiti vaistai, nuo kurių teisingo parinkimo kartais priklauso ir ligonio gyvybė, yra skiriami pirmiausia ištyrus žmogaus DNR ir nustačius, kuris konkrečiai vaistas yra tinkamas ligoniui ir koks veikliosios medžiagos kiekis turėtų būti naudojamas.

Arūnas Germanavičius
Arūnas Germanavičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vienas pažangiausių Lietuvoje psichinės sveikatos specialistų, Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto profesorius Arūnas Germanavičius – pirmasis Lietuvoje savo pacientų labui išbandė naujųjų technologijų galimybes - jis į Ameriką išsiuntė kelių savo pacientų DNR mėginius ištyrimus ir remdamasis gautais atsakymais skyrė savalaikį gydymą. Apie tokio gydymo privalumus – savižudybių prevencijos dieną DELFI interviu su profesoriumi.

- Kodėl svarbu skirti „personalizuotus“, konkrečiam žmogui skirtus antidepresantus?

- Psichiatrijoje labai svarbu yra sudaryti individualų gydymo planą kiekvienam pacientui, gydymą pritaikyti atsižvelgiant į paciento amžių, specialius poreikius, somatinę būklę, kitas ligas, kuriomis pacientas serga, kokiais kitais vaistais gydomas. Svarbu atsižvelgti taip pat į gydymo konkretų etapą, reabilitacijos poreikius, taip pat įvertinti įvairių vaistų tarpusavio sąveiką ir šalutinių reiškinių riziką.

Efektyvus individualaus gydymo plano sudarymas remiantis paciento DNR tyrimais galėtų ženkliai padidinti pilnai nuo depresijos išgydytų žmonių skaičių Lietuvoje.

Deja, remiantis dabartiniais mūsų šalies duomenimis, net ir iš kompleksiškai gydytų pacientų, sergančių sunkiomis depresijos formomis, kuriems buvo taikytos visos Lietuvoje prieinamos gydymo priemonės, tik dviems trečdaliams pacientų gydymas buvo efektyvus, tuo tarpu trečdaliui pacientų pradžioje priešdepresinis gydymas neduoda laukiamų rezultatų, dėl ko labai išauga savižudybių rizika ir prastėja žmogaus psichosomatinė būklė.

Laboratorinius paciento DNR tyrimus derėtų atlikti ne tik siekiant efektyviai skirti antidepresantus, bet ir parenkant neuroleptikus bei kitus psichotropinius vaistus.

Vaistų parinkimas remiantis DNR metodu ypatingai svarbus psichikos ligoniams su lydinčiais somatiniais sutrikimais bei žmonėms, kuriems dėl sunkios depresijos kyla didelė savižudybės rizika.

- Ar Lietuvoje prieinamų antidepresantų pasiūla didelė ir ar tai palengvina jų parinkimą konkrečiam pacientui?

- Lietuvoje yra labai didelis antidepresantų iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo pasirinkimas. Jis ženkliai blogesnis tik skiriant gydymą pošizofreninės ar organinės depresijos atveju.

Genetika
© Shutterstock nuotr.

Dažnai antidepresantai skiriami kompleksiškai – po kelis vaistus iš karto ar deriniuose su neuroleptikais. Žmonės taip pat neretai serga kitomis, ne su psichika susijusiomis ligomis, nuo kurių taip pat gauna gydymą įvairiais vaistais. Nuspėti, kaip tarpusavyje sąveikaus visi konkrečiam žmogui paskirti vaistai, - labai sudėtinga. Juk kiekvienas vaistas turi specifinį poveikį bei galimus šalutinius poveikius. Taigi parinkti efektyvų gydymą sudėtinga tiek gydytojui psichiatrui, tiek ir psichikos sutrikimų bei kitų ligų kamuojamą ligonį gydančiam bendrosios praktikos gydytojui.

Minėtas DNR tyrimas eliminuotų abiejų specialistų problemas ir pagelbėtų pacientui, nes jis nustato, kaip vaistai metabolizuojami konkretaus žmogaus organizme, ar gydymas tam tikrais vaistais bus veiksmingais ir gerai toleruojamas, kokia būtų konkrečių vaistų tarpusavio sąveika.

- Į kurias užsienio šalis siunčiami DNR tyrimai? Ar ilgai užtrunka, kol jus pasiekia tyrimo rezultatai ir, galiausiai, ar rekomenduojami vaistai skyrėsi nuo tų, kurie būtų buvę skiriami įprastine tvarka?

- Mano paimti trijų pacientų mėginiai buvo siunčiami į Jungtinėse Amerikos Valstijose esančią laboratoriją. Rezultatus gavome pakankamai greitai, maždaug per savaitę. Gydymas, skirtas remiantis molekulinių DNR tyrimų rezultatais, ženkliai skyrėsi nuo anksčiau šiems pacientams taikyto gydymo.

Vienu atveju pacientė du mėnesius buvo nesėkmingai gydoma nuo sunkios depresijos, tačiau taip ir nerastas jai galintis padėti gydymas. Tuo tarpu pakoregavus gydymą remiantis gautais DNR tyrimų atsakymais, pacientė greitai pasijuto kur kas geriau.

Šis tyrimas leido labai tiksliai identifikuoti konkretiems pacientams tinkančius vaistus. Jis taip pat parodė, kokių vaistų pacientams skirti nevalia bei įvardijo skirtinų vaistų sąveikos su kitais, ne psichikos ligoms gydyti skiriamais vaistais, pobūdį.

Liga, sužlugdanti tūkstančių gyvenimus: išeitis – DNR tyrimas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Moksliniai tyrimai rodo, kad pacientai, sergantys nerimo ar depresiniais sutrikimais, dažniau serga ir širdies ligomis. Viena pacientė, kurios mėginį siunčiau ištirti DNR tyrimais, taip pat gretutinai sirgo kardiologinėmis ligomis, o tyrimų atsakymai įvardijo šiai pacientei skirtinų vaistų bei kardiologo skiriamų vaistų sąveikos ypatumus, kuriais remiantis galėjome taikyti tiek efektyvų psichikos ligų, tiek ir kardiologinį gydymą.

Pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis, taip pat būna reikalingas gydymas psichotropiniais vaistais. Tačiau sąveika tarp onkologinių ir psichotropinių vaistų gali būti ypatingai toksiška. Paciento mėginio DNR tyrimas šiuo atveju leistų tiksliai nustatyti, kokia minėtų vaistų kombinacija yra toksiška, o kokia – veiksminga.

- Ar tokie tyrimai būtų reikalingi platesniam pacientų Lietuvoje ratui? Ar tai galėtų palengvinti sergančių depresija žmonių gyvenimą ir galbūt apsaugoti nuo savižudybės?

- Taip, jei turėtume galimybę atlikti DNR tyrimus Lietuvoje, jie ženkliai pagerintų psichikos ligomis sergančių žmonių gydymo perspektyvas bei išgydymo galimybes. Atitinkamai, galėtų sumažinti savižudybių riziką.

Galėčiau įvardyti kelis pacientų tipus, kuriems gydymas turėtų būti taikomas tik remiantis jų DNR ištyrimu.

Tai labai aktualu pacientams, kai yra didelė savižudybės rizika dėl sunkios unipolinės ar dvipolinės depresijos. Pasaulio Sveikatos Organizacijos bei Pasaulio Psichiatrų Asociacijos ekspertai yra net pateikę rekomendacijas, pagal kurias, gydant pacientą nuo sunkios depresijos ir esant didelei savižudybės rizikai, jei per pirmąsias dvi savaites gydymas neduoda rezultatų, būtina atlikti paciento DNR tyrimą ir pagal jį koreguoti gydymą. Deja, kol kas mes Lietuvoje neturime galimybės suteikti išties efektyvią pagalbą, nors esame vadinami savižudžių tauta, o savižudybių skaičius yra beveik didžiausiais pasaulyje.

Remtis konkrečiais DNR tyrimais turėtume ir skirdami gydymą dėl somatinių sutrikimų, kai taikoma polifarmakoterapija ir pacientas vienu metu vartoja kelis psichotropinius vaistus.

Šis tyrimas yra būtinas ir visiems vyresniems nei 65 m. pacientams, turintiems psichikos sutrikimų, nes vyresnio amžiaus žmonės blogiau toleruoja bei blogiau metabolizuoja vaistus. O tendencijos, vis ryškėjančios iš paskutinių metų duomenų yra tokios, kad mūsų šalyje ženkliai didėja vyresnio amžiaus žmonių, sergančių psichikos sutrikimais skaičius. Tad pacientų, kuriems DNR tyrimas ženkliai palengvintų gydymą ir pagerintų gyvenimo kokybę, skaičius su laiku vis augs.

Depresija veda į savižudybę

Kasdien Lietuvoje diagnozę depresija išgirsta po du naujus pacientus. Pernai Lietuvoje depresija nustatyta beveik septyniems šimtams lietuvių, pakartotina – aštuoniems šimtams. Oficialiai šiandien Lietuvoje depresija serga tiek žmonių, kiek gyvena visame Druskininkų mieste. Tačiau neabejojama – reali statistika yra kur kas liūdnesnė.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje nusižudė beveik 13 tūkstančių žmonių. Tai reiškia, kad per dešimtmetį dėl savižudybių Lietuva prarado tokio dydžio miestą, kaip Joniškis ar Kelmė. Dažniausiai žmonės į medikus kreipiasi pavėluotai, kai dėl depresijos gyvenimas tampa panašus į egzistavimą.

Apskaičiuota, kad depresija žmogus gali sirgti net 30 proc. savo gyvenimo laiko. Pasak specialistų, dažniausiai žmogus kreipiasi į psichiatrą ar psichologą tada, kai depresija jau būna įsisenėjusi. Negydoma depresija gali baigtis labai blogai – žmogus ima visiškai neadekvačiai vertinti aplinką ir gali priimti absoliučiai neracionalius, pražūtingus sprendimus.

Net ir po sėkmingai pagydyto pirminio depresijos epizodo (gydymas trunka nuo 6 iki 9 mėnesių), išlieka galimybė, kad žmogus patirs antrąjį depresijos epizodą. Taip nutinka maždaug kas trečiam pacientui. Jei antrą depresijos epizodą gydytojai sėkmingai pagydo, rizika trečiajam būna dar didesnė. Deja, depresijos pasikartojimo mechanizmas užsiveda jau nuo pirmojo epizodo. Nemažai daliai pacientų antidepresantai tampa palydovu visam likusiam gyvenimui. Todėl ypatingai svarbu šiuos vaistus parinkti kuo tinkamiau.

Antidepresantus Lietuvoje skiria „iš nuojautos“

Gydytojai mūsų šalyje dar ir šiame technologijų amžiuje antidepresantus skiria vadovaudamiesi teoretiniais aprašais, statistika ir empiriškai, remiantis gydytojo patirtimi bei stebint vaisto poveikį. Kitaip tariant – bandymų keliu.

Žmogus – ne robotas ar kompiuteris. Gyvam organizmui ir sudėtingoms smegenims nepritaikysi vienos universalios programos. Kaip iš gausybės vaistų parinkti tinkamiausią konkrečiam žmogui? Medikams taikant senovinius standartizuotus medikamentų parinkimo būdus, pacientai tampa tarsi bandomaisiais triušiais – tiks antidepresantai ar ne?

Tačiau pasaulis juda į priekį, o modernioji psichiatrija jau negali išsiversti be kolegų genetikų, kurie dar spartesniais žingsniai žengia pirmyn ir padeda parinkti individualų vaistą konkrečiam pacientui pagal tai, kaip jo organizmas pasirengęs priimti vaistą.

Individualizuota medicina – jau realybė

Šiais laikais galima tiksliai nustatyti, kuris vaistas bus veiksmingesnis kitų vaistų atžvilgiu. Šis procesas vadinamas individualizuota medicina. Visame pasaulyje ši mokslo sritis vis labau vystoma. Remiantis naujausiais tyrimais, galima gan efektyviai paskirti vaistą net ir tiems žmonėms, kurie anksčiau buvo nejatrūs gydymui ar į jį reaguodavo per daug stipriai.

Dažniausiai tiriama žmogaus DNR (iš žmogaus kraujo ir seilių). Genetinėje laboratorijoje ištiriamas reikiamas fragmentas ir duodamas atsakymas gydytojui.

Visų pirma DNR metodas prigijo onkologijoje, tačiau pamačius, kad daug veiksmingiau yra skirti vaistą remiantis DNR tyrimais, o ne vien tik gydytojo patirtimi ar tais metodais, kurie buvo taikomi anksčiau, DNR tyrimai imti atlikinėti ir siekiant tinkamai parinkti medikamentą depresijos bei kitoms ligoms gydymui.

Jei naujausios technologijos, jau plačiai naudojamas pasaulyje ir gebančios pritaikyti psichikos ligų pacientams asmeniškai tinkantį gydymą, būtų prieinamos mūsų šalyje, galbūt būtume išvengę ne vienos skaudžios netekties.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888 I-VII
visą parą
Vaikų linija
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111 I-VII
11:00 - 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.
8 800 77277 I-V
16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 66366 I-VII
10:00 - 21:00
Vilties linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
116 123 I-VII
visą parą

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per dvi dienas
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetasAtsako per dvi dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per tris darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per tris dienas

Krizių įveikimo centre (Giedraičių 60 A, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt

Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neįtikėtina po jūrą blaškomo lenko istorija: gelbėtojai tikina nematę nieko panašaus (57)

Gruodžio 25 d. Indijos vandenyne išgelbėtas nelaimėlis keliautojas iš Lenkijos, kelis mėnesius...

Valstybės tarnautojų laukia neramūs metai: rengiami pokyčiai užkabins dešimtis tūkstančių (344)

Į Seimą keliauja valstybės tarnybos pertvarka, paliesianti dešimtis tūkstančių dabartinių...

Orai: plūstelėjus – 19 laipsnių šalčiui žiema staiga persigalvos (9)

Savaitės pradžia šalyje bus šalta, naktimis vietomis temperatūra kris iki –19 laipsnių....

JAV Europoje žarstysis pinigais: kam atiteks šimtai milijonų dolerių? (834)

Baltijos šalims iš kitų metų biudžeto jau skyrusios 100 milijonų dolerių, JAV skirs antra tiek...

Su Ballais vargstantis Šeškus: visa komanda išsibalansavusi (37)

LaMelo ir LiAngelo Ballai surengė rezultatyvų pasirodymą ir pelnė trečdalį Prienų-Birštono...

Po Naujųjų užsukusi į vaistinę tų pačių vaistų, liko nemaloniai nustebinta (59)

Nors „mažėja vaistų kainos“, skamba gražiai, vis dėl to, naudą pajuto ne visi. Kai kurias...

Pagaliau po šeimyninės dramos prabilo ir Oksana: pagalvojau, gyvenimas eina į priekį (834)

Sekmadienį Jasaičių namus supurtė skandalas – Simas Jasaitis už grubius veiksmus buvo...

Rezultatyvus brolių Ballų pasirodymas nublanko prieš „Pieno žvaigždžių“ rekordą (64)

LiAngelo ir LaMelo Ballai atsidarė savo sąskaitas „Betsafe– LKL “ pirmenybėse. Rezultatyviai...

Neįprasčiausios pasaulio oro linijos gundo masažais ir apsinuoginusiomis stiuardesėmis (4)

Civilinės aviacijos sektorius – vienas labiausiai kerinčių pasaulyje. Paslaugų kokybė verslo ir...

Atkartokite Meghan Markle stilių šiais 6 klasiškais deriniais (7)

Turbūt daug kas pavydi merginai iš Kalifornijos, neilgai trukus tapsiančiai britų karališkosios...