aA
Lietuvos Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) gavo informacijos, kad po vakcinacijos nuo koronaviruso buvo fiksuotas mirties atvejis, tačiau su skiepais ši mirtis nesiejama.

Skiepijimą vykdžiusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga pateikė pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vakciną.

Pasak VVKT viršininko Gyčio Andriulionio, ketvirtadienį ryte, vakcinacijos metu Pasvalio rajone mirė 77 metų vyras. Jis buvo skiepijamas „AstraZeneca“ vakcina. Tai buvo pirmasis vakcinavimas.

Žmogus turėjo gretutinių širdies ir kraujagyslių ligų, o mirtis su skiepais, kaip minėta, nesiejama.

„Vaistų kontrolės tarnyba duomenų, leidžiančių manyti kitaip, neturi. Kitaip sakant, vakcinavimas nesusijęs su mirtimi. Bet, kadangi mirtis įvyko po kelių minučių po vakcinavimo, matome poreikį tai paaiškinti viešai. Tą informaciją vaistų kontrolės tarnyba, kaip ir kiekvieną pranešimą apie nepageidaujamus įvykius fiksuoja“, – sakė G. Andriulionis.

Kartu VVKT viršininkas pridūrė: „Pats įvykis, mirtis, ištiko vakar ryte. O mūsų tarnyba pranešimą apie šį įvykį gavo šiandien po pietų, prieš 2 valandas. Buvo susisiekta su gydymo institucija ir surinkta papildoma informacija“.

Gytis Andrulionis
Gytis Andrulionis
© DELFI / Tomas Vinickas

Anot jo, tai nėra vienintelis mirties atvejis.

„Europos vaistų agentūrai yra žinomi visi mirties atvejai, kurie įvykę vakcinuojamuose grupėse. Tačiau iki šiol nėra žinoma atvejų, kad mirtį būtų nulėmęs vakcinacijos procesas. Žinome, kurioje įstaigoje mirtis įvyko, žinome asmens duomenis, bet, gerbdami artimų asmenų privatumą, to neviešiname. Galime pasakyti tik tiek, kad tai vyras, 77 metų amžiaus ir turėjo gretutinių ligų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Andriulionis.

VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pasakojo, kad nėra dažnai pranešama apie mirties atvejus po vaistų vartojimo.

Asmuo buvo skiepytas ambulatorinėje įstaigoje. Kaip aiškino R. Pilvinienė, vyrą klinikinė mirtis ištiko praėjus kelioms minutėms po vakcinacijos, kol jis laukė koridoriuje. Asmuo buvo reanimuotas, tačiau išgelbėti gyvybės jau nepavyko.

„Tai buvo daugiau atsitiktinis reiškinys, nei atrastos sąsajos su procesais, kurie galėjo įvykti vakcinacijos metu. Visi sunkūs nepageidaujami reiškiniai ir reakcijos yra mūsų vertinamos, – sakė R. Pilvinienė, pridūrusi: – Tai yra staigi kardialinė mirtis – mirtis dėl širdies veiklos ūminio sutrikimo“.

Rugilė Pilvinienė
Rugilė Pilvinienė
© DELFI / Domantas Pipas

VVKT atstovė paaiškino, kad po to, kai specialistai įvertina nepageidaujamą reakcija, ji būna perduota Europos vaistų farmakologinio budrumo bazę. Šioje bazėje kaupiama visa informacija apie nepageidaujamas reakcijas. Ją vertina Europos vaistų agentūros specialistai, taip pat šią informaciją gali pasiimti farmacijos kompanijų atstovai.

„Prieš kurį laiką spaudoje buvo plačiai aprašytas Norvegijos atvejis. Tai labai senų žmonių grupėje, kurie gyveno įstaigose dėl savo metų ir ligotumo, mirė neilgai trukus po vakcinacijos. Nebuvo sąsajų, kad vakcina sukėlė mirtį. Tai buvo labai pažeidžiami ir jautrūs žmonės ir taip nulėmė jų gyvenimo pabaigos ligos“, – sakė R. Pilvinienė.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad po trečios „AstraZeneca“ klinikinių tyrimų fazės, kurioje dalyvavo daugiau nei 20 tūkst. tiriamųjų, nebuvo nė vieno mirties atvejo.

Aurelija Žvirblienė
Aurelija Žvirblienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Buvo vienas mirties atvejis, bet vėliau paaiškėjo, kad tai įvyko placebo grupėje. Iš mokslinės pusės galiu pasakyti, kad tai, jog žmogų ištiko mirtis skiepijimo metu ar kelios minutės po to, tai rodytų, kad nulėmė kitos ligos, kitos priežastys. Dėl to, kad būtų labai sunku paaiškinti, kas galėjo įvykti skiepijimo metu, kad skiepai sukeltų mirtį. Tai greičiausiai buvo nulemta gretutinių ligų. Tokių atvejų pasaulyje atsitinka ir daugiau, nes dabar kalbame apie labiausiai pažeidžiamų, vyresnio amžiaus žmonių skiepijimą“, – sakė profesorė.

Vis dėlto, pasak specialistų, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis nereikėtų bijoti skiepytis nuo koronaviruso – vakcina neturi įtakos šių būklių pabloginimui.

Kaip teigė R. Pilvinienė, jei vakcina iš tiesų paveikia žmogaus sveikatą ir jo imuninę sistemą, o šalutinis poveikis po vakcinos atsiranda gana greitai, galima įtarti anafilaksinę reakciją. Tokiu atveju žmogus gali pasiskųsti bendru silpnumu, staigiu išbėrimu, mažu kraujospūdžiu, atsirasti pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas.

„Tokių simptomų atsiradimas galėtų leisti daryti mums prielaidą, kad mirtis susijusi su vakcina dėl anafilaksinės reakcijos. Šiuo atveju tokių reiškinių nebuvo ir įtarimų nėra“, – kalbėjo R. Pilvinienė.

„Delfi“ primena, jog nuo COVID-19 vakcinacijos pradžios gruodžio mėnesį iki dabar, pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenis, yra gauta apie 800 pranešimų dėl nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Daugiausiai tokių reakcijų pasireiškė po „Comirnaty“ vakcinos, kurią sukūrė „Pfizer“ ir „BioNtech“ įmonės. Tačiau tai nereiškia, kad ši vakcina turi daugiausiai šalutinio poveikio – ja Lietuvoje paskiepyta daugiausiai asmenų, tad ir pranešimų gaunama daugiau.

„Tai yra pagrindinis dokumentas specialistui, kuris seka nepageidaujamus reiškinius. Ta pati informacija nurodoma ir pakuotės lapelyje. Praktiškai tai, kas parašyta vaistų dokumentuose, tai ir pranešama“, – sakė R. Pilvinienė.

Pasak jos, dažniausiai pasireiškusios ir užregistruotos reakcijos į vakciną buvo šios: skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų, kaulų skausmas – vadinamasis kaulų laužymas, karščiavimas, limfmazgių patinimas.

Yra ir kitokių reakcijų. Didžiausia reakcijų įvairovė, kaip ir pranešimų skaičius, yra po „Comirnaty“ vakcinos. Tačiau ja vakcinuota ir daugiausiai asmenų – virš 163 tūkstančių. Tad klaidinga būtų manyti, kad ši vakcina sukelia daugiausiai šalutinių poveikių – kuo daugiau paskiepytų žmonių, tuo daugiau ir informacijos apie nepageidaujamus reiškinius.

Šiuo metu „AstraZeneca“ vakcinos, pasak pašnekovės, suleista tik virš 14 tūkst. dozių, o „Moderna“ apie 10 tūkst.

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(232 žmonės įvertino)
2.3750

Profesorė Žvirblienė aptarė vakcinų nuo COVID-19 skirtumus ir paaiškino, kaip jos veikia organizmą (339)

Šiuo metu Lietuvoje yra 3 vakcinos nuo COVID-19 infekcijos – „Comirnaty“, „Moderna“ ir...

Profesorius Kalibatas: kiek ilgai mus saugos imunitetas nuo koronaviruso? (106)

Matyt, niekas kitas geriau, negu šeimos gydytojai, jaučia savo pacientų baimes ir abejones,...

Aistros dėl imuniteto paso: kas jį galėtų gauti ir kuriems tektų likti už durų? (404)

Pastarąją savaitę Lietuvoje vis intensyviau buvo diskutuojama apie COVID-19 imuniteto pasą . Apie...

Santaros klinikų atstovė: pasiektas susirgimų pikas gali išsilaikyti dvi savaites (3)

„Vadinamoji trečioji banga, kurios tikėjomės ir kuriai rengiamės, auga ne palaipsniui, o...

Koronaviruso testų galima įsigyti ir kai kuriose vaistinėse: kokie jie ir kiek kainuoja? (131)

Pasitikrinti, ar nesergate COVID-19 liga galite ir patys namuose: testai , parodantys, ar nesate...

Top naujienos

Tyrimą apie COVID-19 kilmę paviešinęs vokiečių fizikas: yra labai daug keistų dalykų sulaukė audringos reakcijos (183)

„O vis dėlto koronavirusas kilo iš Uhano laboratorijos!“ – kai vasario viduryje Hamburgo...

Be pajamų ir darbo – jau pusmetį: renginių verslo atstovai darbinasi kurjeriais, kai kas išparduoda turtą (235)

Privačių renginių verslo atstovai be darbo ir pajamų sėdi jau pusmetį. Kad galėtų išmaitinti...

Pagal susirgimą šia mirtina liga skaičių Lietuva – antra Europoje: gydytoja įspėjo apie tykantį pavojų

1 iš 100 erkių Lietuvoje nešioja erkinį encefalitą (EE). Praėjusiais metais šalyje nuo erkinio...

Šiai profesijai žada tikrą aukso amžių: atlyginimas nuo 2000 eurų tik prasideda

Profesijos, kurių šiuo metu labiausiai trūksta. Kokios jos? Negi išties yra paprastas atsakymas į...

Po pažinties instagrame – tikra drama virtęs pasimatymas Vilniaus viešbutyje: ji nesugebėjo pasakyti „ne“ (146)

Su bendraamžėmis merginomis santykių užmegzti nesugebėjęs viename šalies bankų Klientų...

Sekmadienį lepins pavasariška šiluma: kai kur šils ir iki 18 laipsnių (3)

Ilgimės didesnės šilumos, žalumos, tačiau vyraujantys orų procesai stabdo pavasario žingsnius....

Dmitrijus Durnevas, Spektr.press, DELFI.lt | D+

Imperijos šukės. Blogo ženklo iš Rusijos sulaukę Donecko gyventojai: pradėta taupyti mūsų sąskaita (41)

Bet kurios įmonės, veikiančios Ukrainos nekontroliuojamose Donbaso teritorijose, darbo sąlygos...

Joana Balčiuvienė | D+

Nematoma Lietuvos šeimų pusė: atsibusdavau sekso metu, o jis sakydavo „pakentėk, aš tuoj“ (31)

Tai, ką mes įsivaizduojame kaip normalius šeimos santykius, nebūtinai sutampa su partnerio...

Profesorė Žvirblienė aptarė vakcinų nuo COVID-19 skirtumus ir paaiškino, kaip jos veikia organizmą (339)

Šiuo metu Lietuvoje yra 3 vakcinos nuo COVID-19 infekcijos – „Comirnaty“, „Moderna“ ir...

Nuo kito mėnesio – pokyčiai grąžinant prekes: prekybininkai sutaupys, pirkėjams bus paprasčiau (21)

Nuo šių metų gegužės pirkėjams Lietuvoje bus paprasčiau grąžinti fizinėse parduotuvėse...