Iki šiol medikai ir mitybos specialistai perspėjo, kad per dieną negalima valgyti daugiau nei 70 gramų raudonos mėsos. Tačiau mėsa yra nepagrįstai „demonizuojama“, sako Londone veikiančios Šv. Jurgio ligoninės (St George's Hospital) chirurgas Rogeris Leicesteris (tiesa, šie teiginiai pasirodė prieš pirmadienį paskelbtas PSO išvadas).
Jo teigimu, iš tiesų vartojant mažai raudono mėsos atsiranda geležies trūkumas organizme. Jis teigia, kad šokoladas, kuriame yra daug cukraus ir riebalų, riziką susirgti vėžiu didina labiau nei raudona mėsa.
Pasak R. Leicesterio, nėra jokių akivaizdžių paskelbtų mokslinių duomenų, kad liesa raudona mėsa sukelia vėžį, nors žmonės nuolat apie tai perspėjami. Iš tiesų šokoladas kelia didesnę grėsmę nei mėsa, sako jis.
Šokolado sudėtyje yra labai daug cukraus ir sočiųjų riebalų, kurie sukelia rimtesnių problemų. Tačiau apie tai žmonių niekas neperspėja, nes tai esą būtų labai nepopuliaru.
Žmogus yra visaėdis padaras, pažymi R. Leicesteris. Raudona mėsa užima didelę dalį mūsų mitybos, ir pats R. Leicesteris teigia raudono mėsos valgantis keturis ar penkis kartus per savaitę.
Anot chirurgo, visas su raudono mėsos vartojimu susijęs panikos kėlimas prasidėjo po to, kai aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje JAV veikianti religinė organizacija – Septintosios dienos adventistai, kurie yra vegetarai, – paskelbė mokslinį darbą, kuriame sakoma, kad jų bendruomenės nariams yra šiek tiek mažesnė rizika susirgti žarnyno vėžiu, nei bendrajai šalies populiacijai.
Tačiau negalima teigti, jog mėsa sukelia vėžį, vien dėl to, kad septintosios dienos adventistai nevartoja alkoholio, nerūko ir dauguma jų negeria kavos ir nenaudoja prieskonių, sako R. Leicesteris.
Jo nuomone, negalima paimti viena labai ribotos dietos aspektą ir remiantis juo skelbti labai rimtus teiginius dėl vėžio. Be to, pabrėžė R. Leicesteris, įvairios su mityba susijusios studijos liūdnai garsėja savo netikslumu.
O reikalas tas, kad tokiuose tyrimuose dalyvaujančių žmonių prašoma prisiminti, ką jie valgė, tačiau neatsižvelgiama į tai, kiek laiko maisto produktai buvo termiškai apdorojami, ir kitus gyvensenos veiksnius.
Kitas dažnai cituojamas mokslinis tyrimas, kuriuo remiantis, esą, yra ryšys tarp raudonos mėsos vartojimo ir žarnyno vėžio, yra tebevykstantis EPIC tyrimas. Tai yra didelės apimties Europoje vykdomas mokslinis tyrimas, kurio metu lyginama pietų ir šiaurės europiečių mityba. Jį atliekantys mokslininkai teigia nustatę nežymų ryšį tarp raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo ir žarnyno vėžio.
Tačiau pietų ir šiaurės europiečių mityba ir gyvensena iš esmės skiriasi, pažymi R. Leicesteris. Visi žino, kad alyvuogių aliejus, kurio daug vartoja pietų europiečiai, yra susijęs su mažesne kolorektalinio vėžio rizika. Daug riebios žuvies valgančius žmones tai apsaugo nuo vėžio, nes jau seniai žinoma, kad žuvies sudėtyje esantis didelis kiekis omega-3 riebiųjų rūgščių apsaugo nuo vėžio.
EPIC tyrimo metu lyginti skirtingi dalykai. Be to, atskirai išanalizavus britų duomenis jokio ryšio tarp raudonos mėsos ir vėžio nebuvo rasta.
R. Leicesteris sako, kad galima daryti išvadą, kad liesos raudonos mėsos vartojimas nekels jokių problemų, jeigu žmonės laikysis rekomendacijos ir per savaitę nesuvartos daugiau nei pusę kilogramo raudono mėsos, įskaitant perdirbtą mėsą, per savaitę, arba 70 gramų per dieną.
Problema yra ta, kaip žmonės ruošia mėsą. Kepant mėsą ant grilio nereikėtų jos smarkiai susvilinti, nes tuomet susidaro kancerogeninės medžiagos, kurios skatina žarnyno ląstelių mutacijas.
O kalbant apie perdirbtą mėsą, R. Leicesteris pabrėžia, kad jos sudėtyje yra daug druskos ir riebalų. Todėl šoninės ar rūkytos dešros reikia vartoti saikingai ir geriau rinktis liesus mėsos produktus.
Medikas taip pat pažymėjo, kad sukėlus paniką dėl mėsos dėmesys nukreipiamas nuo kitų rizikos veiksnių. Jis sakė susiduriantis su dideliu skaičiumi žmonių, kurie kenčia nuo vidurių užkietėjimo, o ir dėl to žarnynas ilgiau yra veikiamas žalingų medžiagų, esančių išmatose.
Pasak R. Leicesterio, sumažinus suvartojamo cukraus ir riebalų kiekį žmogui sumažės ir žarnyno vėžio, o taip pat kitų mirtinų ligų, kaip diabetas ar širdies ligos, rizika.
Medikas taip pat paaiškino, kad rizika susirgti žarnyno vėžio auga dėl to, kad žmonės ilgiau gyvena. Maždaug 40-ies proc. 50-55 metų sulaukusių žmonių žarnyne jau galima rasti polipų, iš kurių tik 10 proc. suvėžėja. Tačiau pašalinus polipus pašalini ir riziką.
Pasak R. Leicesterio, efektyviausias būdas sumažinti žarnyno vėžio riziką yra neignoruoti tam tikrų simptomų ir kreitis į gydytojus. Tarp tokių simptomų jis nurodė ir kraujavimą iš tiesiosios žarnos.
