Upsalos universiteto mokslininkai tyrė, kaip paracetamolis – vienas iš populiariausių vaistų nuo skausmo ir karščiavimo vaikams – veikė pelių sveikatą: dešimties dienų amžiaus pelių jaunikliams buvo duodamos nedidelės šio vaisto dozės. Vėliau mokslininkai atliko jau suaugusių pelių elgesio tyrimus.
Paaiškėjo, jog paracetamolį vartojusios pelės, sulaukusios brandos, gali būti hiperaktyvios, turėti elgesio sutrikimų, prastesnę atmintį – lyginant su graužikais, kurie gyvenimo pradžioje paracetamolio negavo.
Mokslininkai sako, jog paracetamolis, vartojamas smegenų vystymuisi tokiu svarbiu metu, gali sutrikdyti šį procesą, o skaudūs padariniai kognityvinei funkcijai gali lydėti visą likusį gyvenimą.
Mokslininkai pataria tėvams būti atsargesniems, duodant vaikams šio vaisto.
Mokslininkas Henrikas Vibergas dienraščiui „Upsala Nya Tidning“ sakė, jog tyrimo rezultatai atskleidė svarbų faktą: yra pagrindo riboti paracetamolio vartojimą besilaukiančiai moteriai nėštumo pabaigoje ir nerizikuoti duodant šio vaisto kūdikiams. Tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „Toxicological Sciences Journal“.
Taigi kada vartoti paracetamolį ir panašaus poveikio vaistus?
Kūno temperatūra iki 38 laipsnių yra laikoma saugia bei nereikalaujančia karštį mažinančių preparatų. Karščiavimą mažinantys vaistai reikalingi tik tais atvejais, kai temperatūra žmogui sukelia diskomfortą. Trumpiau tariant, 38-40 laipsnių temperatūra ligonį labai vargina – karščiavimą mažinantys vaistai tikrai praverstų.
Temperatūrai pakilus aukščiau 40 laipsnių, derėtų skubiai kreiptis į medikus – toks karščiavimas pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Šalutinis poveikis
Mokslininkai niekaip neranda aiškaus atsakymo į klausimą, ar tikrai reikia gerti karščiavimą mažinančius vaistus, ar tai saugu. Nors šiuo metu gaminamiems preparatams mažinti karščiavimą sekasi puikiai, svarbiausias kriterijus žmonėms turėtų būti vaisto saugumas. Dažniausi šių preparatų sukeliami šalutiniai poveikiai – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, kvėpavimo sutrikimai ir galvos skausmai. Dažniausiai tokių problemų kyla vaistų perdozavus.
Tyrimai atskleidė, jog, perdozavus paracetamolio, nukenčia kepenys, gali sutrikti širdies ritmas. Ibuprofenas sukelia virškinimo sutrikimų, retais atvejais – kraujavimą iš virškinamojo trakto. Inkstų nepakankamumas ir gastritas taip pat laikomi karščiavimą mažinančių vaistų šalutiniais poveikiais.
Trumpiau tariant, karštį mažinantys vaistai neturėtų tapti pagrindiniu vaistu. Juos derėtų gerti tik simptomams palengvinti ir įsitikinus, jog konkreti dozė nėra per didelė. Dažnai žmonės karštį mažinančius vaistus geria temperatūrai pakilus labai nežymiai – bandoma užkirsti kelią didesniam karščiavimui. Tačiau įrodymų, jog minėtieji preparatai gali tai padaryti, nėra.
Be to, dažniausiai žmonės vaistus dozuoja neteisingai, tad smarkiai išauga galimybė perdozuoti ir apsinuodyti.
