San Diego universiteto (Kalifornija, JAV) mokslininkai išsiaiškino, kad tiems, kurie greitai atleidžia ir nebepyksta, rečiau padidėja kraujospūdis.
Apklausoje dalyvavo 200 savanorių. Jų paprašė prisiminti, kada koks draugas juos įžeidė. Pusės grupės paprašė prisiminti ir atgaminti pyktį, na o kitos pusės dalyvių paprašė pagalvoti ir pasistengti atleisti.
Paskui visų dalyvių dėmesį atitraukė penkioms minutėms, o tada vėl paprašė pagalvoti apie nuoskaudą arba pyktį arba atleisti (priklausomai nuo to, kurioje grupėje jie buvo).
Stebintys medikai matavo tyrimo dalyvių kraujospūdį ir širdies ritmą.
Paaiškėjo, jog piktųjų grupės kraujospūdis gerokai šoktelėjo lyginant su kita grupe. Po pertraukos, skirtos apmalšinti emocijas, rezultatai išliko panašūs. Bent jau širdies ritmas nepasikeitė.
Tyrimas nebuvo didelis, visgi akivaizdu, kad atlaidumas apmalšintų stresą įtemptose situacijose ir apsaugotų nuo neigiamų padarinių kūnui.
Trumpalaikis kraujospūdžio padidėjimas nėra labai pavojingas, bet ilgalaikis didina širdies priepuolių riziką.
Pvz., Jungtinėje Karalystėje padidėjusiu kraujospūdžiu skundžiasi apie 30 proc. suaugusių žmonių. Didžiausioje rizikos grupėje yra vartojantys daug druskos, geriantys daug kavos ir perkopę 65 metų ribą.
