Naujausias tyrimas
Britanijoje tyrėjai išnagrinėjo apie 1000 nėštumų, iš kurių 291 baigėsi negyvo kūdikio gimimu, o 735 kūdikiai gimė sveiki, informuoja iflscience.com. Paaiškėjo, kad ant nugaros miegančioms nėščiosioms buvo 2,3 karto didesnė riziką pagimdyti negyvą kūdikį (po 28-os nėštumo savaitės), nei toms, kurios miegodavo ant šono.
Leidinyje „British Journal of Obstetrics and Gynaecology“ aprašytas tyrimas – didžiausias tyrimas, nagrinėjantis, kaip miegojimo poza susijusi su rizika pagimdyti negyvą kūdikį. Šio tyrimo išvados sutampa su 2011 m. tyrimo Naujojoje Zelandijoje ir 2015 m. tyrimo Australijoje rezultatais.
„Tai reikšmingas tyrimas, patvirtinantis, kad miegojimo poza vėlyvaisiais nėštumo mėnesiais – koreguojamas rizikos, kad gims negyvas kūdikis, veiksnys, – sakė pranešime spaudai Karališkojo akušerijos ir ginekologijos koledžo narys Edwardas Morrisas. – Šis naujas tyrimas labai svarbus, turint omenyje, kad nežinoma, kodėl gimsta nemažai negyvų kūdikių, ypač nėštumo pabaigoje.“
Vien Jungtinėje Karalystėje iš 225 naujagimių vienas gimsta negyvas. JAV – vienas iš 100-o. Mažiau nei 10 proc. negyvų gimusių kūdikių gimsta dėl aplinkybių, kurių neįmanoma pakeisti. Tai reiškia, kad 90 proc. atvejų to galima išvengti.
Tyrėjų teigimu, JK kasmet galima išgelbėti 130 kūdikių, jei paskutinius tris nėštumo mėnesius moterys miegotų ant šono (taip pat ir per pietus).
Dar neaišku, kaip tiksliai miegojimas ant šono didina riziką, kad kūdikis gims negyvas. Tyrėjai mano, kad galbūt taip yra todėl, kad kūdikio svoris užspaudžia kraujagysles ir tada iki vaisiaus neatiteka kraujas ir neateina deguonis. Dar viena teorija – kad miegant ant nugaros gali sutrikti kvėpavimas.
Na bet jei nubudote ant nugaros, nereikia panikuoti.
„Nenoriu, kad moterys pabustų ant nugaros ir išsigąstų, kad pakenkė kūdikiui, – sakė Mančesterio St. Mary ligoninės Negyvų gimusių kūdikių tyrimų centro direktorius Alexanderis Heazellas. – Neįmanoma pakeisti pozos, kuria pabundi, bet įmanoma koreguoti pozą, kuria užmiegama.“
Priežastys ne visada aiškios
Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėjas Romoaldas Juršėnas DELFI skaitytojus ramina – tai, kad nėščiosioms nepatariama miegoti ant nugaros yra jokia ne naujiena. Tačiau gąsdintis tyrime minimais skaičiais taip pat nereikėtų.
„Nėra vienos formulės, kur įrašysi tam tikrus skaičius ir gausi atsakymą. Medicinoje (tiek akušerijoje) – statistika yra sudėtingas mokslas, kuriam būtini išsamūs tyrimai, didelės imtys. Ir net gauti rezultatai nėra konstanta – jie padeda mums įtarti, nustatyti tendencijas, o ne žinoti, kad taip būtinai ir bus. 1000 tyrime minimų nėščiųjų nėra didelis skaičius, be to, trūksta daug gretutinių duomenų apie šias nėščiąsias – gal, pavyzdžiui, jos visos rūkė ar nesaikingai vartojo alkoholį. Pagal vieną tyrimą negali teigti tokių kategoriškų teiginių“, - kritiškumo mokė pašnekovas.
Tiesa, jis neneigė, kad miego poza yra svarbi nėščiosios ir kūdikio sveikatai.
„Mes, gydytojai, visada nėščiosioms patariame geriau miegoti ant šono, o ne ant nugaros. Jei moters gimda, vaisius yra dideli, daug vaisiaus vandenų, tai spaudžia apatinę tuščiąją veną, todėl kraujas ir kojų, dubens, gimdos sunkiau prateka į širdį ir vėl grįžta į kraujo apytakos ratą. Daugelis nėščiųjų tai gali patvirtinti ir praktiškai – nėštumo pabaigoje gulint ant nugaros darosi silpna, bloga, natūraliai norisi verstis ant šono“, - aiškino gydytojas.
Didžioji dalis nesėkmingų išeičių įvyksta per pirmąsias 12 savaičių. Lietuvoje negyvagimiu laikomas naujagimis, kuris gimsta negyvas po 22 nėštumo savaitės. Dažniausiomis to priežastimis priežastimis R. Juršėnas įvardijo nesuderinamus chromosomų defektus, gretutines motinos ligos (kraujotakos (trombofilija, preeklampsija ir eklampsija), reprodukcinių organų ir t.t.), infekcijas, virkštelės/placentos patologijas, diabetą. Neretai konkrečios priežastys taip ir lieka nenustatomos.
„Deja, bet daugeliui akušerių ginekologų, kurie dirba su nėščiosiomis, yra tekę savo pacientei pranešti liūdną žinią dėl nutrūkusio nėštumo. Ne išimtis ir aš. Tiek Lietuvoje, tiek likusiame išsivysčiusiame pasaulyje nuo 25 iki 50 proc. persileidimo priežasčių taip ir negalime įvardinti, kartais susideda kelios jų“, - kalbėjo Santaros klinikų specialistas.
Higienos institutas skaičiavo, kad Lietuvoje 2016 metais gimė 133 negyvi naujagimiai, tai sudarė 4,6 iš tūkstančio gimusiųjų (2015 metais buvo 4,2 /1000). Iki gimdymo žuvo 106 (79,7 proc.), gimdymo metu – 21 (15,8 proc.) naujagimių. Dažniausia nėštumo patologija žuvusiems gimdymo metu buvo sėdmenų pirmeiga, priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas ir kraujavimas dėl placentos priešlaikinio atsiskyrimo. Pagrindinė būklė, lėmusi vaisiaus žūtį, buvo antenatalinė hipoksija – 556,4/1000 negyvų gimusiųjų bei hipoksija gimdymo metu – 338,3/1000. Antenatalinę vaisiaus hipoksiją dažniausiai sąlygojo virkštelės ir placentos patologija – 7 7 337,8/1000.
Dažniausia intranatalinės hipoksijos priežastis buvo taip pat virkštelės ir placentos patologija – 444,4/1000 negyvų gimusiųjų. Įgimtos formavimosi ydos diagnozuotos 13 negyvų gimusių; iš jų: 4 – dauginės formavimosi ydos, 3 – chromosominės ligos, 2 – nervų sistemos formavimosi ydos, po vieną – kitų organų ir sistemų formavimosi ydų.
