Mūsų šalies nežino

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje gydėsi 401 užsienio pilietis. Dauguma jų – laikinai mūsų šalyje gyvenantys ir dirbantys žmonės arba turistai, kuriems prireikė būtinosios medicinos pagalbos. Išsityrimo ar gydymo tikslais užsieniečiai vangiai renkasi Lietuvą, pirmenybę teikdami kitoms medicinos turizmo srityje pažengusioms šalims.

Pasak Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidento Laimučio Paškevičiaus, šiuo metu į Lietuvą iš užsienio pasitikrinti sveikatos ir gydytis grįžta dažniausiai užsienyje gyvenantys ir dirbantys lietuviai, ypač per Velykas ir Kalėdas.

„Mūsų paslaugų kokybė yra tikrai gera. Todėl žmonės, kurie anksčiau keiksnojo mūsų sveikatos apsaugos sistemą, pabuvę Anglijoje, Airijoje, Ispanijoje, grįžta gydytis į Lietuvą ir jau visai kitaip vertina mūsų mediciną, - teigė pašnekovas. - Tuo tarpu tikriems užsieniečiams Lietuva vis dar nėra patraukli šalis – pirmiausiai ne dėl medicinos kokybės, bet dėl bendro šalies įvaizdžio“.

Anot mediko, kaip bebūtų liūdna, Lietuvos vardas dažnai dar nėra siejamas su kokybe, patikimumu, sąžiningumu, skaidrumu. Užsieniečiai mūsų medicinos patrauklumą paprastai atranda tik pabuvoję Lietuvoje. Šiuo metu tikrųjų užsieniečių srautai auga odontologijos klinikose, kuriose užsieniečiai sudaro 10-15 proc. klientų bei privačiose medicinos įstaigose (iki 5 proc.).

Kalbant apie rimtas operacijas, užsieniečiai dar nelabai pasitiki Lietuva kaip šalimi, o tuo pačiu ir jos medicina. Mat apie Lietuvą ir ją atstovaujančius užsienyje gyvenančius lietuvius užsienio viešojo informavimo priemonėse pasirodanti informacija dažniau būna neigiama nei teigiama ir, deja, Lietuva vis dar priskiriama sovietinio regiono mentalitetui.

„Pirmiausiai gydymo paslaugas žmonės renkasi pagal šalies reitingą, kurį žmonių galvose suformuoja šalies istorija ir tradicijos, kultūriniai ir ekonominiai santykiai, kitų „patikimų“ žmonių rekomendacijos. Tik tuomet žmonės pradeda domėtis paslaugų kokybe, kainomis, kitais dalykais.

Ir tai suprantama. Jei kas mums pasiūlytų važiuoti operuotis į mažai žinomą šalį, kažin ar tokią galimybę svarstytume, nežinodami šalies ekonominio, kultūrinio, medicinos ir higienos išsivystymo lygio, aptarnavimo kultūros, nemokėdami kalbos. Dalis užsieniečių net nelabai ir žino, kur yra ta Lietuva, kiti vis dar mano, kad mes esame Rusijos dalimi“, - savo pastebėjimais dalijosi medikas.

Pirmauja Rytų šalys

Tuo tarpu pasaulyje medicinos turizmas klesti. Paskaičiuota, kad 2006 m. medicinos turizmo industrija pasaulyje sudarė per 60 mlrd. JAV dolerių. Patraukliausios medicinos turizmo prasme šalys – Indija (kasmet sulaukia per 500 tūkst. užsieniečių), Tailandas (apie 1 mln. medicinos turistų), Singapūras, kai kurios Lotynų Amerikos šalys.

„Žmonės santykinai nebrangų gydymą bando suderinti su malonumu ir laisvalaikiu, patiriamu aplankant vieną ar kitą egzotišką šalį. Be to įvairiose pasaulio valstybėse išmėtyta per 120 ligoninių, akredituotų pagal JAV standartus.

Dalis jose dirbančių medikų yra baigę JAV medicinos ar slaugos mokslus, personalas puikiai kalba populiariausiomis užsienio kalbomis. Tokios ligoninės ir pritraukia didžiausią užsienio pacientų skaičių. Nemažai turistų šiose šalyse pritraukia ir netradicinė medicina“, - sakė pašnekovas.

Europoje aiškius lyderius medicinos turizmo srityje būtų sunku įvardinti, tačiau ES senbuvėms yra patrauklesnės kiek anksčiau už Lietuvą iš sovietinio lagerio išėjusios kaimynės. Pavyzdžiui, į Lenkiją gydytis vyksta prancūzai, vokiečiai, į Vengriją – vokiečiai ir austrai. Žmonės renkasi patikimas, netoliese esančias valstybes.

Populiarios yra ir medicinos įstaigos, esančios pasienio ruožuose. „Jei už šimto kilometrų galima rasti pigesnių ir pakankamai kokybiškų paslaugų, šia galimybe pasinaudojama. Tuo tarpu jeigu reikia skristi tūkstančius kilometrų, žmonės labai gerai pasveria, ar verta. Šiuo atveju paslaugos turi būti gerokai pigesnės“, - teigė L. Paškevičius.

Dantų taisytis - net į Aziją

Bene labiausiai toks turizmas klesti odontologijos srityje. Tarp odontologų klientų minėtose šalyse užsieniečiai sudaro apie 30 proc.

Pavyzdžiui, kasmet užsienyje dantis gydosi apie 40 tūkst. britų. Paprastai jie renkasi Europos valstybes. Populiariausia iš jų – Vengrija. Dantų apžiūra didžiojoje Britanijoje kainuoja 50 svarų sterlingų, tuo tarpu Vengrijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje ši paslauga nemokama. Danties ištraukimas britams kainuoja 75 svarus sterlingus, Bulgarijoje – 42, Vengrijoje – 30, Slovakijoje – 14.

Danties kanalų tvarkymas Didžiojoje Britanijoje kainuoja apie 200 svarų sterlingų, Turkijoje – 50, Slovakijoje – 43. Modernus danties implantas Didžiojoje Britanijoje kainuoja apie 2 tūkst. svarų sterlingų, Lietuvoje – 580, Turkijoje – 570, Italijoje – 487.

Dantų taisytis britai vis dažniau skrenda ir į Azijos šalis. Mat tokiose šalyse, kaip Indija, Vietnamas, Malaizija, Tailandas, Filipinai, gerą reputaciją turintys odontologai sutinka derėtis. Danties protezas Indijoje kainuoja apie 225 svarus sterlingų, Filipinuose – apie 144, o Didžiojoje Britanijoje – apie 1000. Taigi dedant kelis protezus skrydis lėktuvu atsiperka su kaupu.

Lietuvoje dantų implantai kainuoja apie kelis tūkstančius litų, danties protezavimas – apie 600-1500 litų, kanalų gydymas – apie 100-300 litų, danties rovimas 90-150 litų, plombavimas – 60-150 litų. Anot odontologų, mūsų šalį labiausia pamėgę skandinavai, vokiečiai, lenkai bei JAV šaknis įleidę lietuviai.

Kainos geros, įvaizdis – ne

Anot L. Paškevičiaus, Lietuva ir ateityje greičiausiai nebus labai konkurencinga šalis pasaulinėje medicinos turizmo rinkoje. Sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai neišvengiamai augs, artėdami prie europinių. Šiuo metu jie yra 3-10 kartų mažesni nei išsivysčiusiose šalyse.

Pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimas Lietuvoje kainuoja apie 300-400 litų, Indijoje – apie 200-300 dolerių, Amerikoje – iki 1 tūkst. dolerių. Tuo tarpu gydymo rezultatai kai kuriuose srityse, pavyzdžiui, operuojant kataraktą, Lietuvoje netgi geresni už Europos vidurkį.

Tačiau šalies įvaizdis taip greitai nesikeičia. „Lietuvai sėkmingai konkuruoti su Indija ar kitomis šalimis, kuriose medicinos turizmas puoselėjamas jau kelias dešimtis metų, bus sunku. Jau dabar Indija iš medicinos turizmo uždirba per 2 mlrd. dolerių. Tačiau visa tai iš dangaus nenukrito. Šalių, kurios yra daug pasiekusios medicinos turizmo srityje, vyriausybės skiria lėšų ir pastangų pristatyti šalį, kaip galinčią suteikti puikios kokybės medicinos paslaugas užsieniečiams.

Tik tuomet, kai taip pristatys ir Lietuva pasaulio bendruomenei, gali padidėti užsienio turistų srautai mūsų gydymo įstaigose. Būtų gerai, kad Lietuvos valdžia, Lietuvos atstovybės užsienio šalyse susimąstytų apie tai, kokią naudą Lietuvos ekonomika galėtų gauti iš šios begimstančios turizmo srities“, - svarstė pašnekovas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)