Tyrimas įrodė, jog oro teršalai – ypač smulkios kietosios dalelės, aptinkamos automobilių skleidžiamuose dūmuose ir pramoniniuose oro taršaluose – didina mažo gimimo svorio riziką bei ir lemia mažesnę laiku gimusio naujagimio galvos apimtį, praneša sky.com.

Tyrime dalyvavo 74 tūkstančiai kūdikių besilaukiančių moterų iš dvylikos Europos šalių. Duomenys buvo renkami nuo 1994 iki 2011 metų, o tyrimo rezultatai skelbiami leidinyje „Lancet Respiratory Medicine“. Tyrimo metu buvo vertinama azoto oksido ir smulkių kietųjų dalelių koncentracija nėščiųjų namuose. Taip pat buvo atsižvelgiama į eismo intensyvumą arčiausiai esančiame kelyje bei bendrą eismo apkrovą pagrindiniuose keliose, esančiuose 100 metrų atstumu nuo namų.

Mokslininkai apskaičiavo, kad penki mikrogramai teršalų, skleidžiamų dyzelinių automobilių bei akmens anglimi kūrenamų jėgainių, viename kubiniame metre nėštumo metu mažo išnešioto kūdikio gimimo svorio riziką padidina 18 procentų. Ši padidėjusi rizika neviršijo dabartinės Europos Sąjungoje galiojančios oro kokybės ribos, kuri siekia 25 mikrogramus kubiniame metre.

Vidutinis ore esančių smulkių kietųjų dalelių poveikis nėštumo metu šiame tyrime svyravo nuo mažiau nei 10 mikrogramų iki beveik 30 mikrogramų kubiniame metre.

Tyrimo autoriai apskaičiavo, kad jei smulkių kietųjų dalelių kiekis sumažėtų iki 10 mikrogramų kubiniame metre – tai Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas vidutinis metinis oro kokybės lygis – mažo svorio naujagimių gimimo atvejų skaičius sumažėtų 22 procentais.
Mažu išnešioto kūdikio svoriu laikoma mažiau nei 2,5 kilogramo. Tyrimo metų taip pat buvo atsižvelgta ir į kitus veiksnius, tokius kaip motinos rūkymas, amžius, svoris bei išsilavinimas.

Tyrimui vadovavusi mokslų daktarė Marie Pedersen iš Aplinkos epidemiologijos tyrimų centro Barselonoje (Ispanija) teigia: „Visame pasaulyje nėščios moterys susiduria su miesto aplinkoje įprasta oro tarša, kurios koncentracija panaši ar netgi didesnė nei vertinama mūsų tyrime, ir tai siunčia aiškią žinią politikams, jog būtina gerinti oro, kuriuo visi kvėpuojame, kokybę“.

Profesorius Johnas Wrightas iš Bradfordo Sveikatos tyrimų instituto, taip pat prisidėjęs prie minėto tyrimo, paragino rinktis „ekologiškesnį transportą“, pavyzdžiui, elektra varomus automobilius, nes tai pastebimai sumažintų oro taršą.

Šis tyrimas yra vienas iš daugelio, kuriais bandoma nustatyti neigiamą eismo nulemtos oro taršos poveikį sveikatai ir gerai savijautai. Transporto išmetami teršalai gali padidinti plaučių vėžio riziką bei tikimybę susilaukti vaiko su autizmo sutrikimu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (29)