„Kaune buvo toks atvejis, įtartas Ebolos virusu karščiuojantis asmuo, tad buvo panaudotos visos priemonės, pradedant greitąja medicinos pagalba, ir buvo asmuo nuvežtas į infekcinę ligoninę ir paguldytas į specialią palatą. Ačiū Dievui, kad tai nepasitvirtino, ir tai galima vertinti kaip gerai įvykusius mokymus“, - po Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio žurnalistams sakė E.Mačiūnas.
Pasak viceministro, įtarimas kilo, nes susirgęs asmuo lankėsi Afrikoje - tik ne židinio zonoje, o Tunise. „Hemoraginės karštinės simptomai labai panašūs į paprasto gripo, karščiavimas yra pagrindinis, todėl esminis simptomas - klausimas, ar neturėjo kontakto su vakarų Afrikos žmonėmis ar ten buvusiais asmenimis. Asmuo pasakė, kad buvo Tunise, tai viena iš Afrikos šalių, todėl įtarimas buvo sustiprintas“, - sakė viceministras.
Seimo komitetas trečiadienį išklausė informaciją apie Ebolos viruso riziką Lietuvoje. Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras yra parengęs gaires, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams elgtis Ebola hemoraginės karštinės atveju.
Viceministras tvirtino, jog sveikatos sistema yra pasiruošusi veikti įtarus Ebolos viruso atvejį ir tai įrodo situacija su minėtu studentu. „Sveikatos apsaugos sistema yra pasiruošusi, nes darbas su ypatingai pavojingomis infekcijomis nėra visiška naujiena sveikatos sistemai. Ir ankstesniais laikais mes turėdavome pasiruošimą ir choleros, ir juodligės, ir maro, kitų ypatingai pavojingų infekcijų gydymui ir prevencijai. Ebola virusas - nauja ypatingai pavojinga infekcija, kurios mes nenorėtume sulaukti Lietuvoje niekas, bet jei tokia nelaimė įvyktų, mes esam pasiruošę“, - kalbėjo E.Mačiūnas.
„Ministerija parengė kažkokius planus, bet jie tai padarė savo kompetencijos ribose. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipė visų šalių dėmesį, kad tai turi būti visos valstybės reikalas, tad, mano nuomone, trūkstama grandis yra bendradarbiavimas su Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybėje esančiu ekstremalių situacijų centru, kaip, esant tokiais situacijai, jei ji įvyks, veiks visa sistema. Nes dabar ant popieriaus viskas išguldyta, popierius visą gali iškentėti, bet matau, kad yra spragos, kur sisteminiu požiūriu žiūrint jie kažką praleido“, - žurnalistams sakė D.Mikutienė.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad šis didžiausias per visą istoriją Ebolos viruso protrūkis jau pareikalavo daugiau kaip 2,4 tūkst. gyvybių, o dar dvigubai daugiau žmonių yra užsikrėtę.
Epidemija prasidėjo kovo mėnesį Vakarų Afrikoje. Ebolos viruso sukeliama hemoraginė karštligė išplito Liberijoje, Siera Leonėje, Gvinėjoje, Nigerijoje ir Senegale, ji pareikalavo daugiau gyvybių nei visi ankstesni protrūkiai nuo 1976 metų, kai buvo atrastas Ebolos virusas. Patvirtintų vakcinų ar vaistų nuo šios ligos nėra.