Ne vieną dešimtmetį aerobikos užsiėmimai, kurių metu padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, pavyzdžiui, bėgimas ar važiavimas dviračiu, mokslininkų vadinti auksiniu standartu dėl teigimo poveikio sveikatai.
Joga namie
© Shutterstock

Daugiau energijos, pagerėjusi nuotaika, sumažėjusi širdies ligų ir kai kurių vėžio rūšių atsiradimo rizika, geresnis miegas, mąstymas, seksas – sąrašą galima tęsti iki begalybės.

Vis dėlto aiškėja, kad gali būti ir kitokia mankštinimosi forma, jūsų organizmui daranti dar didesnį teigimą poveikį, - tai joga, o svorio metimas netikėtai atsiduria teigiamų jogos poveikio organizmui savybių sąrašo pradžioje.

2010 m. mokslininkai iš Merilando paskelbė išsamią 81 tyrimų analizę, kurioje apžvelgė jogos ir aerobikos užsiėmimų naudą sveikatai. Išsiaiškinta, kad joga – itin veiksminga priemonė stresui mažinti. Vis dėlto net ir tikri jogos entuziastai turėtų nustebti sužinoję, kad jogos nauda sveikatai dažnai netgi didesnė nei aerobikos. Mokslininkai teigia, kad joga labiau nei aerobikos užsiėmimai gerina kūno balansą, lankstumą, tvirtumą, mažina pagyvenusiųjų patiriamus skausmus, menopauzės simptomus, didina energingumą, našumą socialinėje ir darbinėje veikloje ir t.t., rašo yahoo.com.

Taigi akivaizdu, kad joga tikrai nėra priemonė vien nusiraminti ir padidinti kūno lankstumą. „Rezultatai mus šiek tiek nustebino“, - pripažįsta tyrimui vadovavusi mokslininkė Alyson Ross. „Ėmėmės tyrimų, darėme lenteles iš pačiais įvairiausiais būdais sugrupuotų tyrimų. Kai išrūšiavome juos į aerobikos treniruočių ir jogos grupes vienus šalia kitų šį tą supratome“, - pasakojo A. Ross.

Nebūtina pasirinkti tik vieną

Šis tyrimas tikrai nėra skirtas pasirinkti tarp jogos ir aerobikos. Aerobikos užsiėmimai – tai smagus, paprastas, nebrangus ir itin efektyvus mankštos būdas, pasižymintis daugybe sveikatai naudingų savybių. Be to, labai svarbu palaikyti fizinį aktyvumą kasdien, daryti pertraukėles, skirtas judėjimui, kad nepraleistumėme visos dienos atsisėdę.

Kas nutinka organizmui, pradėjus daryti itin populiarią mankštą
© Shutterstock nuotr.

Joga – tai mankšta

Vis dėlto tenka pripažinti, kad joga nebeturėtų būti vertinama vien tik kaip priemonė kūno lankstumui didinti. Šis tyrimas leidžia aiškiai suprasti, kad joga tikrai nenusileidžia kitoms mankštos rūšims, kurias kuo puikiausiai žinome. Kitaip tariant, jei mėgstate jogą, nesijauskite blogai, kad neskiriate laiko bėgiojimo takeliui ar dviračiui. „Joga akivaizdžiai pasižymi daugybe fizinio aktyvumo organizmui teikiamų privalumų“, - neabejojo A. Ross. „Tai primena mankštos ir meditacijos junginį“, - pridūrė ji.

Joga padeda numesti svorio

Kartu su kolegomis A. Ross itin daug reikšmės teikia jogos poveikiui kontroliuojant svorį dėl streso mažinimo mechanizmo. „Išvados rodo, kad nuolatinis stresas prisideda prie „maisto ieškojimo“ elgesio, įskaitant su stresu siejamu daug cukraus ir riebalų sudėtyje turinčių produktų vartojimu, kuris galiausiai gali baigtis nutukimu“, - teigė mokslininkė. „Kadangi joga pasižymi daugeliu paprastai su mankštinimusi siejamų teigiamų savybių, o taip pat ir efektyviai mažina stresą, ji gali būti vertinama kaip itin veiksmingas su nutukimu kovoti skirtas ginklas“, - patikino A. Ross.

Pradedantiesiems rekomenduojama susirasti mokytoją

Jei svarstote galimybę išmėginti jogą, jums nebūtina pasižymėti akrobatiniais sugebėjimais. Vis dėlto patartina pradėti nuo užsiėmimų su mokytoju, nes gali būti sudėtinga iš karto tinkamai imtis jogos savarankiškai. Svarbu išmokti asanas atlikti taisyklingai, o vėliau jau galima tęsti užsiėmimus ir namuose savarankiškai. „Mokslinėje literatūroje rašoma, kad teigiamas poveikis sveikatai jaučiamas lankant vos vieną užsiėmimą per savaitę, tačiau dauguma atliktų tyrimų liudija apie teigimą poveikį sveikatai lankant jogą daugiau nei vieną kartą per savaitę. Taigi akivaizdi logiška išvada: kuo didesnis indėlis, tuo geresni rezultatai.“ – patikino mokslininkė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pranašauja pieno krizę: kaip keisis kainos (71)

Pieno žaliavos kainoms drastiškai pajudėjus žemyn, pradėta nuogąstauti, kad tai gali būti...

Planas, kaip sustabdyti emigraciją: kai atmetė, išvyko dar pusė milijono (78)

Nors turėjome realią galimybę sustabdyti emigraciją prieš išsiplečiant jos mastams, ją...

Vėl neišmiegojote? Jums padės vienas labai paprastas psichologinis triukas (2)

Kad ir kaip keistai tai skambėtų, žmonės šiais laikais yra vis labiau pavargę, bet vis sunkiau...

Orai: sausas ir šaltas periodas baigsis – vyraus krituliai (23)

Artimiausiomis dienomis temperatūra jau kils aukščiau. Dangų niaukstys debesys, kasdien...

JAV saugumui grėsmę kelia Trumpo pasisakymai (2)

Šalys, kurias Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas prieš kelias dienas...

Tėvai – priblokšti: Vilniaus vaikų darželio direktorė elgėsi lyg monstrė (191)

Vaikų darželio direktorė, smurtavusi prieš penkiametį auklėtinį, sulaukė atpildo – Vilniaus...

Dešimtasis Dakaro etapas: Vanagas finišą pasiekė vos su 3 ratais ir dar viena valanda baudos atnaujinta 06.53 val. (195)

Po neplanuotos pertraukos, kai dėl prasto oro buvo atšauktas devintasis etapas, jubiliejiniame...

Kate Middleton per savo vestuves dėvėjo ir kitą, ne mažiau įspūdingą suknelę: ją matė tik išrinktieji (3)

Kas galėtų pamiršti tą ypatingą akimirką, kai tada dar būsimoji Kembridžo kunigaikštienė...

Savo auklėtinių nebeatpažįstantis Jasikevičius: esame kovotojų komanda, bet Bamberge to nebuvo (51)

Eurolygos 18-ame ture Kauno „Žalgiris“ buvo priverstas Bamberge pripažinti „Brose“...

Tarp 12 baisiausių pasaulio pastatų – Vilniuje esanti prokuratūra (9)

Architektūra gali būti įkvepianti, atskleidžianti žmonijos ar Dievo galybę, rodanti...