Vaisiavalgystė, kai valgomi vien termiškai neapdoroti vaisiai (angl. fruitarianism), yra ne šiaip mitybos sistema, bet gyvenimo būdas. Žmonės taip maitinasi ne tam, kad numestų svorio ar išvalytų organizmą – jie tiesiog taip gyvena, rašoma britų naujienų svetainėje independent.co.uk.
R. Hosie rašo, kad išbandžiusi tokią mitybą ji gali teigti, kad tai yra nesąmonė.
Vaisiavalgystės pagrindas – tik vaisiai, ir šiek tiek riešutų bei sėklų.
Žmonės laikosi skirtingų principų, bet dauguma taiko tokią taisyklę: bent 75 proc. žalių vaisių (pagal svorį) ir 25 proc. riešutų ir sėklų. Vaisiavalgystė laikoma žaliavalgiško veganizmo atšaka.
Vienas iš garsiausių žmonių, kurį laiką besimaitinusių vien vaisiais, buvo velionis bendrovės „Apple“ vadovas Steve‘as Jobsas, kuris teigė, kad tokia mityba skatina kūrybingumą.
Tačiau kai vaisiavalgystę išbandė aktorius Ashtonas Kutcheris, kuris prieš vaidindamas S. Jobsą norėjo įsigyventi į vaidmenį, jis atsidūrė ligoninėje.
Ko gero labiausiai toks gyvenimo būdas pastebimas „Instagram“ svetainėje, kur egzistuoja apie 475 tūkst. įrašų su grotažyme „#fruitarian“. Nuotraukose daugiausiai figūruoja jaunos, liaunos moterys, tirštieji kokteiliai, puošti vaisiais, ir lėkštės su dailiai išdėliotais vaisiais. Iš šono atrodo, kad tai sveikų ir žavingų žmonių gyvenimo būdas.
R. Hosie rašo:
„Aš labai mėgstu vaisius, tad nors niekada neplanavau visam gyvenimui tapti vaisiavalge (nes juk egzistuoja dar pica, ir mėsainiai, ir tortai), pagalvojau, kad savaitę tikrai galėčiau taip pagyventi.“
Bet, skaitytojau, aš buvau neteisi.
Vaisiavalge teišbuvau tris dienas ir turėjau liautis dėl labai pablogėjusios savijautos.
Štai kas nutiko:
1 diena
Pusryčiams suvalgiau didelį dubenį vaisių salotų ir išgėriau apelsinų sulčių. Po valandos jau jaučiausi alkana, todėl suvalgiau bananą. Bet apie pusę dvylikos aš vėl buvau tokia alkana, kad suvalgiau riešutų ir džiovintų vaisių batonėlį. Dvyliktą valandą supratau, kad jaučiuosi nekaip: man pūtė pilvą, bet jaučiausi alkana, nors pačiai buvo sunku patikėti, kokį kiekį vaisių jau suvalgiau. Deja, vaisiai sotumo jausmo nesuteikia.
12:45 suvalgiau džiovintų vaisių traškučių, po pusantros valandos pagaliau atėjo pietūs: suvalgiau avokadą ir išgėriau tirštąjį kokteilį. Tegaliu pasakyti, kad dėkojau Dievui už tai, kad jis sukūrė avokadus, kurie techniškai yra vaisiai, nes, pasirodo niekaip negalėčiau išgyventi valgydama vien saldų maistą, nors iki šiol save laikiau didžiausia saldumynų mėgėja iš visų, kuriuos pažįstu.
Po pietų dar valgiau džiovintų ananasų traškučių ir gėriau kokosų pieno. Mane jau pykino nuo vaisių.
Tą vakarą restorano atidarymo vakarėlyje išgėriau taurę vyno – niekur taisyklėse neradau parašyta apie tai, ar galima vartoti alkoholį, bet pagalvojusi logiškai, kad vynas gaminamas iš vynuogių, nusprendžiau, kad jis labai tinka vaisiavalgiams.
Vynas man pasirodė skanus, bet suvokdama faktą, kad tą dieną nevalgiau jokių angliavandenių, tad galiu labai greit apgirsti, sustojau po vienos taurės.
Grįžusi namo suvalgiau obuolį ir bananą, užsitepusi ant jų įvairių skirtingų riešutų sviesto – tai buvo neįtikėtinai skanu: tarsi fondiu, tik daug sveikiau.
Baigiantis dienai suskaičiavau, kad suvalgiau 14 porcijų vaisių, ir man tai nepasirodė labai sveika. Net nenorėjau galvoti, kiek iš viso suvartojau cukraus....
2 diena
Dieną pradėjau nuo tirštojo kokteilio, dubenėlio uogų ir pusės avokado. Bet labai greit ir vėl jaučiausi išbadėjusi (gal man kažkas negerai?), tad išgėriau dar vieną vaisių kokteilį. Ėmė skaudėti pilvą. Užkandau sėklų. Per pietus suvalgiau avokadą ir pilvo skausmas įsismarkavo kaip reikiant. Vaisiavalge tebuvau pusantros dienos, bet mano organizmui tai nepatiko.
Man pūtė pilvą ir (atsiprašau už atvirumą) kaupėsi dujos, svaigo galva. Suvalgiau dar vieną džiovintų vaisių ir riešutų batonėlį, kriaušę ir bananą, tačiau atėjus vakarui svajojau vien apie picą.
Tą vakarą nėjau niekur linksmintis, nes negalėjau ištverti minties, kad teks atsisakyti skanių patiekalų, kurie nėra vaisiai. Parspūdinau namo. Išvada: vaisiavalgystė trukdo socializuotis.
Nusprendžiau apgauti savo organizmą ir apsimesti, kad valgau ne vaisius, o blynus: pasigaminau juos iš trinto banano, riešutų sviesto, maltų linų sėmenų ir žiupsnelio cinamono.
Jie buvo iš tiesų skanūs, ir pagaliau aš pasijutau soti. Ir vėl juos gaminsiu.
Nuėjau miegoti su labai išsipūtusiu pilvu – atrodžiau kaip šeštą mėnesį nėščia.
3 diena
Pabudau su galvos skausmu, kuris nesiliovė visą rytą. Valgiau panašų maistą kaip ir dvi ankstesnes dienas, bet man jis nebuvo skanus, o kūnas nesijautė gerai. Man labai skaudėjo pilvą.
Tą vakarą aš pasidaviau ir suvalgiau dubenį makaronų su daržovėmis. Nereikia nė sakyti, kokie jie man buvo skanūs.
Taigi išsiaiškinau, kad vaisiavalgystė man netinka – nors net nesilaikiau jos griežtai. Tačiau ar tokia mityba apskritai kam nors tinka? Dėl kokių priežasčių žmonės tampa vaisiavalgiais?
Yra daugybė priežasčių, kodėl žmones traukia vaisiavalgystė, pavyzdžiui, jie:
nenori gaminti maisto
nori atsikratyti toksinų
nori sumažinti kalorijų skaičių
nori mažiau kenkti gamtai
nori jausti moralinį pranašumą
Dauguma vaisiavalgių mano, kad reikėtų valgyti tik tuos vaisius, kurie patys nukrito nuo medžio, tačiau šiandieniniame pasaulyje tai būtų be galo sunku.
Visi manęs klausė, ar vaisiavalgystė padėjo man tualeto reikaluose, bet galiu pasakyti, kad kaip tik atvirkščiai. Nesijaučiau gerai. Kai kurie žmonės sako, kad vaisiavalgystė padeda pasiekti plokščio pilvo rezultatą. Bet man nepadėjo.
Tai labai ekstremali dieta, ir dauguma dietologų ir mitybos ekspertų jos nerekomenduoja:
„Vaisiavalgių organizme dažniausiai būna žemas vitamino B12, kalcio, vitamino D, jodo ir omega 3 riebalų rūgščių kiekis, o tai gali nulemti anemiją, nuovargį ir silpną imuninę sistemą“, – sako dietologė Lisa DeFazio.
Apriboti savo mitybą tik viena ar dviem produktų grupėmis nėra sveika. Ir net jei jums vaisiai patinka, jūsų organizmui tokia mitybos sistema gali netikti.
