Jau atakuoja peršalimo ligos ^{liaudiški patarimai peršalus}

Keičiantis orams, vis dažniau aplink save išgirstame ir pamatome šniurkščiojančių, kosėjančių, užkimusių ar kitaip peršalimo ligų kamuojamų žmonių. Turbūt daugelis iš mūsų tuomet tyliai pagalvojame, jog kažin ar pavyks mums patiems to išvengti. Taigi būtina pasirūpinti, kad rudens sezoną lydinčios ligos mus aplenktų: juk susirgus gali ne tik bėgti nosis ar perštėti gerklė, bet ir varginti aukšta temperatūra, kankinti nugaros, raumenų skausmai.

Persirgus imunitetas neįgyjamas

Nors rudenį tikimybė susirgti peršalimo ligomis padidėja, retas laiku imasi profilaktikos priemonių. Vėsūs vakarai ir šaltos naktys, o dieną šildanti saulė trikdo žmones, jie nebežino, kaip tinkamai apsirengti ir nepapulti į šiuo metu siautėjančius peršalimo ligų spąstus. Jas dažniausiai sukelia virusai, rečiau – bakterijos.Suskaičiuojama daugiau nei 100 virusų, galinčių sukelti viršutinių kvėpavimo takų uždegimą, todėl nepapulti jiems į nagus yra tikrai sudėtinga.

„Virusai lengvai plinta oro lašeliniu būdu žmogui kosint, čiaudint, kalbant, per nešvarias rankas ir bendrai naudojamus daiktus, todėl vadinamosios rudens ligos plinta labai greitai. Didesnė rizika peršalti yra vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir silpną imuninę sistemą turintiems suaugusiesiems. Todėl būtina stiprinti imunitetą“, – sakė Garliavos poliklinikos šeimos gydytoja Aušra Kairiūkštienė. Blogiausia, kad net ir persirgus šiomis ligomis imunitetas joms neįgyjamas.

Specifinio peršalimo ligų gydymo nėra, todėl susirgus paprastai skiriamas simptominis gydymas.

Nepavojingas, bet pavojingas

Peršalimo simptomai dažniausiai pasireiškia po 1–3 dienų nuo užsikrėtimo, intensyviausi būna antrą–ketvirtą dieną, o praeina vidutiniškai per savaitę.

„Pirmiausia pajuntame gerklės kutenimą, kuris būna pirmosiomis ligos dienomis ir vėliau pranyksta. Šį nemalonų pojūtį lydi sloga, kuri iš pradžių būna vandeninga, o išskyros – bespalvės. Vėliau jos sutirštėja ir tampa gelsvos ar žalsvos. Peršalimo metu temperatūra paprastai nedaug padidėja“, – peršalimo ligų simptomus vardijo A.Kairiūkštienė.

Ji pabrėžė, kad pakilus temperatūrai nereikia skubėti tuoj pat ją numušti vaistais. Jei temperatūra neviršija 38 °C, vaistų jai mažinti vartoti nerekomenduojama, nes organizmas pats kovoja su infekcija. Esant aukštesnei temperatūrai, organizmo gynybinės reakcijos efektyvesnės. Tačiau jei temperatūra pakyla iki 39 °C, o rankos ir kojos yra šaltos, kamuoja dusulys ar „lojantis“ kosulys, reikėtų kviesti gydytoją.

„Peršalimas dažnai painiojamas su rimtesne liga – gripu. Be simptomų, įprastų peršalimui, gripui būdinga aukšta temperatūra, šaltkrėtis, kaulų ir raumenų skausmai. Jis neretai gali sukelti rimtų komplikacijų: sinusitą, ausies uždegimą, bronchitą, plaučių uždegimą“, – perspėjo gydytoja.

Lengva išvengti

Virusų sukeltoms ligoms gydyti antibakteriniai preparatai neveiksmingi. „Antibiotikų peršalus vartoti nereikia. Sloguojant naudinga plauti nosį fiziologiniu tirpalu arba jūros vandeniu. Tai daryti galima ir profilaktiškai, kai darbo ar namų aplinkoje atsiranda vis daugiau šniurkščiojančių žmonių“, – teigė gydytoja A.Kairiūkštienė.

Ji patarė blogai pasijutus daugiau ilsėtis, pagulėti lovoje, gerti daug skysčių. Peršalus labai tinka įvairios vaistažolių arbatos – čiob¬relių, liepžiedžių, ramunėlių, šeivamedžių, šalavijų. Imunitetą stiprinti padeda ežiuolių preparatai, bičių produktai, žuvų taukai, vitaminas C.

Norint išvengti peršalimo, svarbu nuolat stiprinti imunitetą, sveikai ir reguliariai maitintis, pakankamai ilsėtis, vengti streso, sportuoti, vilkėti natūralaus pluošto drabužius, kurie išgarina drėgmę ir išlaiko kūno šilumą.

„Apsisaugoti nuo virusinių ligų padeda labai paprastos priemonės. Būtina dažnai vėdinti patalpas, nepamiršti dažniau plautis rankas, vengti žmonių susibūrimo vietų, – perspėjo šeimos gydytoja. – Be to, jei čiaudėdami ar kosėdami prisidengsite burną ne ranka, o vienkartine nosinaite, o po to ją išmesite į šiukšliadėžę, apsaugosite aplinkinius žmones nuo užkrato.“

Išvengti nemalonių rudens ligų padeda ir organizmo grūdinimas. Tiek suaugusiojo, tiek vaiko organizmo atsparumą virusams stiprina kasdieniai pasivaikščiojimai, kad ir koks būtų oras.

Geriau sirgti nei nešioti kaukes

Anot Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Nijolės Kliučienės, peršalimo ligų banga dar neatėjo. „Kol kas sergančių žmonių antplūdžio nejaučiame. Tačiau ir kalbėti apie tai reikia ne tada, kai jau užlieja banga, o dar iki jos. Galbūt tada sergančiųjų bus mažiau“, – pasakojo N.Kliučienė. Ji ragina žmones rudens sezonu prisiminti ant veido dėvimas apsaugines kaukes.

„Kažkodėl lietuviai iki šiol jas vertina labai skeptiškai, tačiau juk tai – viena geriausių peršalimo ligų profilaktikos priemonių. Iš užsienio atvykę turistai nesivaržydami jas dėvi, o mes sirgdami einame net pas vaikus. Todėl nenuostabu, kad sergančiųjų būna daug. Tačiau taip nesunku sergant apsaugoti kitus, o jei serga kiti, apsisaugoti pačiam. Matyt, lietuviai mieliau ima nedarbingumo pažymėjimus, nei stengiasi išlikti sveiki“, – svarstė Garliavos gydymo įstaigos vadovė.

Liaudiški patarimai peršalus:

Sloga

Į karštą vandenį įberkite saują druskos ir jame pašildykite kojas. Paskui užsimaukite vilnones kojines.

Į puodelį karšto pieno įmeskite smulkiai supjaustytą su medumi patroškintą svogūną. Išgerkite ir laukite, kol pagerės.

Keletą kartų per dieną įlašinkite į šnerves po kelis lašelius alijošiaus sulčių.

Kosulys

Šaukštą medaus sumaišykite su juodaisiais pipirais. Mišinį vartokite 2–3 kartus per dieną. Toks gydymo būdas veiksmingiausias tada, kai kosulys tik prasideda.

Pripilkite į dubenį verdančio vandens, įpilkite eukalipto aliejaus. Užsidenkite galvą rankšluosčiu ir, pasilenkę virš garų, jais pakvėpuokite keletą minučių.

Arbatinį šaukštelį cukraus pakaitinkite ant nestiprios ugnies. Kai cuk¬rus ištirps ir taps medaus atspalvio, panardinkite šaukštelį į nedidelį kiekį šalto vandens. Gautas ledinukas ir šiltas saldus vanduo – puiki priemonė nuo sauso kosulio.

Perštinti gerklė

Kas valandą skalaukite gerklę tirpalais, kurių galite pasigaminti patys: stiklinėje vandens ištirpinkite šaukštelį sodos arba stiklinėje vandens ištirpinkite šaukštelį druskos ir įlašinkite keletą lašų jodo. Tarp tokių skalavimų naudinga pagargaliuoti ramunėlių, šalavijo, alavijo nuovirais.

Arbatinį šaukštelį alyvuogių aliejaus laikykite burnoje tol, kol jis nebebus klampus.

Gerklės skausmą mažina svogūnų sultys, taip pat juodojo ridiko sulčių ir medaus mišinys.