aA
„Išsėtine skleroze sergu 20 metų, nors oficialiai medikai šią ligą patvirtino prieš 12 metų. Taip, 8-erius metus neturėjau tikslaus atsakymo, kodėl kartais pablogėja regėjimas, kodėl jaučiu nuovargį, kodėl tirpsta galūnės. Įtarti išsėtinę sklerozę pradėjau tuomet, kai mano rankose atsidūrė laikraštis, kuriame perskaičiau straipsnį apie šią ligą ir jos simptomus. Kaip gyvenu šiandien? Gerai, nes supratau, kad ši liga – dalis manęs. Nebekovoju su ja. Priešingai – stengiuosi draugauti. O pagrindiniai mano vaistai – optimizmas, tikėjimas ir stiklinė vandens su vaistuku “, – pasakoja pozityvumo nestokojanti 40-metė Vaida.
© Shutterstock nuotr.

Išsėtinė sklerozė – lėtinė nepagydoma liga, kuri pažeidžia centrinę nervų sistemą, t. y. galvos ir nugaros smegenis. Ligos simptomai skiriasi priklausomai nuo ligos eigos, tačiau dažniausiai pasireiškia greitai silpnėjančia ar visai išnykstančia rega, skausmu akyje ar už akies, pusiausvyros sutrikimais, galvos svaigimu, nuovargiu, galūnių tirpimu ar dilgčiojimu, daliniu paralyžiumi, šlapinimosi, tuštinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimais, skausmu. Simptomai tokie įvairūs, kad ne iš karto jie būna priskiriami išsėtinei sklerozei. Šią ligą diagnozuoti padeda magnetinio rezonanso, smegenų skysčio ir kiti tyrimai.

Anot Lietuvos išsėtinės sklerozės draugijos generalinės sekretorės Aldonos Droseikienės, ši liga dažniausiai pakerta jaunus, darbingus žmones: „Lietuvoje sergančiųjų išsėtine skleroze yra apie 2600, tačiau skaičius gali būti ir didesnis, nes neatpažindami ligos simptomų žmonės nesikreipia į medikus.“

Statistika rodo, kad išsėtinė sklerozė netikėtai užklumpa 20-40 m. amžiaus žmones. „Užklumpa pilna ta žodžio prasme, nes nežinant ligos simptomų ligą identifikuoti labai sunku. Juk ne paslaptis, kad šiandien jauni žmonės patiria daug streso, jų gyvenimo tempas labai greitas, todėl pasireiškiantys ligos simptomai dažnai priskiriami įtempto gyvenimo būdo pasekmėms“, – teigė A. Droseikienė.

Išsėtinė sklerozė iki šiol yra nepagydoma, tačiau kontroliuojama liga. Sėkmingam jos gydymui labai svarbi ankstyva diagnostika. Ankstyvas diagnozavimas ir paskirtas tinkamas bei efektyvus gydymas sulėtina ligos progresavimą, smegenų nykimą. Negydoma arba neefektyviai gydoma liga sukelia daug kančių ir per trumpą laiką jauną, darbingą žmogų paverčia visiškai neįgaliu.

Dangutė Mikutienė
Dangutė Mikutienė
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Lyginant su kitomis ES šalimis, išsėtinės sklerozės diagnostinės galimybės Lietuvoje geros. Deja, bet to paties negalima pasakyti apie gydymo prieinamumą. Didžiausia problema – efektyvaus, naujos kartos gydymo prieinamumo ribotumas, – atkreipė dėmesį Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė. – Medicina žengia į priekį. Prieš dvejus metus turėjome tik leidžiamus vaistus, o šiandien turime jau geriamą medikamentą. Niekas nesako, kad naujos kartos medikamentais reikia gydyti visus sergančiuosius. Efektyvesni vaistai skirti gydyti tik itin aktyvia išsėtine skleroze sergančiuosius pacientus, kuriems net vartojant pirmos eilės vaistus liga išlieka itin aktyvi – formuojasi nauji aktyvūs židiniai, kartojasi paūmėjimai, progresuoja smegenų atrofija ir negalia. O tokių pacientų nėra daug.

Kaip pasakoja šia liga serganti Vaida, tinkantį jai gydymą pritaikyti pavyko tik po ilgų metų gydymo. „Beveik 11 metų buvau gydoma leidžiamaisiais vaistais. Taip jau nutiko, kad mano organizmas skausmingai reagavo į injekcijas – nuolat jausdavausi lyg sirgčiau gripu, atsirado žaizdos ant kūno, išsivystė kitos ligos. Atsižvelgus, svarbiausia, į ligos aktyvumą ir į vaistų sukeltus šalutinius poveikius, šiemet man buvo paskirtas gydymas geriamais medikamentais. Žinau, kad esu išskirtinė, nes šis gydymas skiriamas tik ypatingais atvejais. Bet kol kas viskas gerai, esu stebima, esu laiminga, galiu iš naujo atrasti mėgstamus pomėgius, rasti laiko susitikimams su draugais ir svarbiausia – rasti laiko šeimai“, - pasakojo moteris.

„Mano žiniomis, vaistų gamintojai, atsižvelgdami į pacientų organizacijų, sergančiųjų, jų artimųjų ir medikų paklausimus, kada Lietuvoje bus prieinamas gydymas antros eilės vaistais, deda visas pastangas bendradarbiaudami su vaistų kompensavimo klausimus sprendžiančiomis institucijomis, kad pagerintų gydymo antros eilės medikamentu prieinamumą Lietuvoje. Tad lieka tik klausimas, ar atsakingos institucijos taip pat bus linkusios bendradarbiauti ir ieškoti optimaliausių sprendimų, kurie sukurtų sąlygas ir Lietuvoje skirti tokį gydymą, koks skiriamas kitose ES šalyse“, – svarstė D. Mikutienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ar jumyse tūno parazitai: specialistai įvardijo, kam gresia didesnė tikimybė užsikrėsti ir koks gydymo būdas pražūtingas (33)

Naršydami internete aptinkame ne tik vertingos informacijos, bet ir tikrovės neatitinkančių...

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (74)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Buvusio narkomano išpažintis: vartoti pradėjo labai anksti (3)

Vladislavas – vienas iš tų, kuris labai anksti pradėjo vartoti narkotikus . Jo nuopuolio...

Prieš naują maitinimo strategiją mokyklose ir darželiuose – eksperimentas: ką vaikams teko valgyti? (115)

Sveikatos apsaugos ministerija pirmą kartą inicijavo tokį eksperimentą: pagal specialistės...

Tarptautinė nerūkymo diena: ką daryti, kad sumažėtų rūkančiųjų

Šiandien – tarptautinė nerūkymo diena. Svečiuose – Nacionalinio vėžio instituto ekspertai,...

Top naujienos

Ligoninės „mirtininkės“: vienintelis kriterijus gali nulemti 15 ligoninių likimą (49)

DELFI pasiekė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) specialistų parengta neoficiali analizė,...

Šeimai finansų krizė nesibaigia iki šiol: įžvelgia sistemines spragas (5)

Praėjusiame dešimtmetyje Lietuvoje besipučiant nekilnojamojo turto kainų burbului, verslininkas...

ES gimė Italijos saloje, dabar jos gyventojai nori lauk (18)

Niūriai žvelgdamas į apleistą salos uostą, Ciro Alleatis nė kiek neabejoja, kas yra kaltas dėl...

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (521)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (504)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Tragiškas Celine Dion gyvenimas - lyg prakeiksmas: lydimas gedulo, persileidimų ir vyro kančių (1)

Kanadiečių dainininkės Celine Dion širdis niekuomet nepamirš velionio vyro ir buvusio...

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (219)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Sinoptikai perspėja: šaltukas primins, kad artėja žiema (7)

Pirmadienį Baltijos regiono link savo poveikio sferą plės Skandinaviškas anticiklonas, Lietuva...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (174)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...