Pasak A. Pečkausko, duomenys, apie atvykstančius ukrainiečius į Lietuvą, atnaujinami kasdien. Šiuo metu Lietuvoje pabėgėlių iš Ukrainos yra daugiau nei 20 tūkstančių. Iš jų – maždaug 200 slaugytojų, 100 gydytojų, 40 odontologų ir apie 80 farmacijos specialistų.
„Apie norą įsidarbinti pagal specialybę kol kas kalbėti dar anksti, nes specialistų pripažinimas, kad jie galėtų atkeliauti į darbo rinką, yra gana ilgas ir komplikuotas procesas. Bet tikrai turime duomenų ir matome, kad yra daug skambučių ir klausimų, tiek iš pačių ukrainiečių, tiek iš lietuvių, kurie juos priėmė ir padeda“, – sakė A. Pečkauskas.
Tačiau norint priimti ukrainiečius į darbą, iškyla įvairių keblumų. Visų pirma, Ukrainos sveikatos sistema daug mažiau pažengusi nei Lietuvos. Tad norint priimti medikus, reikia įvertinti jų kompetencijas ir pasiruošimą dirbti Lietuvos rinkoje.
Sveikatos specialistai yra licencijuojami – turi atitikti taisykles, kas 5 metus akreditavimo tarnyba peržiūri licencijas, stebi, kaip keliama kvalifikacija.
„Mes, kaip šalis, negalime ignoruoti šio tikslo. Vis tiek vienas iš pagrindinių tikslų yra sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. Natūralu, kad ir atvykstantys žmonės turi pereiti šituos žingsnius. Jų diplomai, įgyti Ukrainoje, turi būti peržiūrėti, ar tinka mūsų sistemai. Europos Sąjungoje turime suvienodintą reguliavimą, rezidentūros studijas, panašias rengimo programas. Ir galime pasitikėti, kad medikas iš Lietuvos ar, tarkime, Olandijos, bus panašaus kompetencijų lygmens. Tuo metu Ukrainos medikų sistema ženkliai skiriasi, kalbant apie rezidentūros studijas“, – kalbėjo viceministras.
Pasak pašnekovo, vyko ne viena diskusija, kaip procesus pagreitinti, jei tai įmanoma. Taip pat, kaip pagreitinti licencijų peržiūrėjimą ir gavimą, ką daryti su kalbos barjeru. Šiuo metu, pagal įsakymus, norint gauti licenciją reikia atitinkamu lygmeniu mokėti lietuvių kalbą.
„Dabar supaprastinome, kad iki licencijos išdavimo momento būtų pradėti lankyti kalbos kursai ir per metus būtų pateikiamas pažymėjimas, kad kalba įvaldyta tokiu lygiu, koks yra nustatytas“, – sakė A. Pečkauskas.
Kauno klinikos galėtų priimti apie 50 darbuotojų
LSMU Kauno klinikos jau pasiruošusios priimti darbuotojus iš Ukrainos. Pasak E. Ramanauskienės, pirmiausia galvojama apie darbo vietas, kurioms nereikia licencijų. Šiuo metu galima priimti apie 50 darbuotojų – ne medicinos specialistų.
Juos planuojama priimti į ligoninės maitinimo, statybos, slaugos skyrius, taip pat kaip pagalbinius darbuotojus.
„Esame pasirengę priimti ir sveikatos priežiūros specialistus. Labiausiai dairomės į slaugytojas, tačiau tam reikalingos licencijos“, – sakė E. Ramanauskienė.
Pašnekovės teigimu, Kauno klinikose labiausiai trūksta slaugytojų, tad vien šiuo metu darbą šioje ligoninėje rastų maždaug 20 slaugytojų. Joms laisvai kalbėti lietuviškai nėra būtina – svarbiausia, kad būtų patvirtinta licencija ir atitinkami dokumentai.
„Su gydytojais sudėtingiau, reikia įvertinti, kokią specializaciją, kokią licenciją jie turės“, – kalbėjo pašnekovė.
Viceministras pridūrė, kad sveikatos sistemoje, taip pat ir gydytojų darbe, kasdien yra daug dokumentų – pacientų ligos istorijos, receptų rašymas ir panašiai. Šie dokumentai turi būti valstybine kalba, tad gydytojui mokėti kalbą – itin svarbu.
Be to, licencijų išdavimas taip pat nebus itin greitas, tai gali užtrukti iki 2 mėnesių. Tad iki to laiko ukrainiečiai medikai gali būti įdarbinami ligoninėse dirbti mažiau kvalifikuotą darbą, pavyzdžiui, kaip stebėtojai, padėjėjai. Tai padėtų jiems greičiau įsilieti į rinką ir suprasti, kaip veikia mūsų sveikatos sistema.
„Atvykęs ukrainietis turėtų gana sparčiai mokytis lietuvių kalbos, kad galėtų pradėti dirbti savo darbą kaip gydytojas ir pildyti medicininę dokumentaciją. Galbūt galėtų būti vieta, kur jie greičiau integruojasi, tai regionuose, kur daugiau naudojama rusų kalba. Jei licencija gauta, bet žmogus neturi jokių lietuvių kalbos pradmenų, tai tokiam žmogui duoti nurodymus pacientui ir pradėti dirbti, tikriausiai nėra geras kelias“, – sakė A. Pečkauskas.
Taigi, kaip vieną iš ukrainiečių darbo nišų būtų galima matyti rusiškai kalbančius regionus, pavyzdžiui, Visaginą, kuriame jaunų medikų itin trūksta.
Kalbos padėtų išmokti ir pačios gydymo įstaigos
E. Ramanauskienė kaip vieną didžiausių kliūčių ukrainiečiams medikams taip pat įvardija kalbos barjerą. Tačiau, jos teigimu, Kauno klinikos padėtų potencialius darbuotojus mokyti kalbos.
„Mes nusprendėme pasirūpinti šiuo dalyku ir galėsime padėti mokytis lietuvių kalbos, kad integracija būtų greitesnė. Taip pat mūsų ligoninėje yra žmonių, kurie savanoriškai sutiko pabūti mentoriais. Tiems žmonėms, kuriems nereikalinga licencija, jokių problemų nėra, jie gali ateiti ir pradėti dirbti. Šiuo metu jau turime vieną įdarbintą žmogų. Žinau, kad yra keli, kurie jau susitarę dėl darbo pokalbių. Yra slaugytojų, kurias taip pat galėsime greitai įdarbinti“, – kalbėjo Kauno klinikų direktorė.
Pasak pašnekovės, būtų įdarbinti ir tie žmonės, kurie po karo nori iškart grįžti namo.
Kilo ir diskusijų
Paskelbus, jog Lietuvos ligoninės priimtų dirbti ukrainiečius medikus, kilo ir diskusijų. Vienas iš klausimų – kodėl karo metu ukrainiečiai medikai bėga iš šalies, o lietuviai vyksta ten padėti. Viceministras ragina ne teisti, o suprasti.
„Nė vienas nežinome tų žmonių istorijos, aplinkybių, kokios jų šeimos aplinkybės. Galbūt jie stengiasi apsaugoti savo vaikus ar ligotus vyresnius artimuosius. To tikrai nežinome. Ir kelti diskusijas, ypač tokiu laikotarpiu, kai reikalingas susitelkimas ir palaikymas, tikrai netikslinga“, – sakė A. Pečkauskas.
