Moterys, kurios paskutinį vaiką gimdė po 33 metų, turi dvigubai daugiau šansų patekti tarp 5 procentų ilgiausiai gyvenančiųjų, lyginant su moterimis, kurių paskutinis gimdymas buvo iki 29 metų.
Manoma, kad tai gali būti susiję su telomerų ilgiu. Telomerai yra esminės žmogaus ląstelių dalelės, kurios turi įtakos tam, kaip sensta mūsų ląstelės. Tai tarsi kepurėlės ant kiekvienos DNR gijos galo, kurios apsaugo chromosomas, tarsi plastikiniai galiukai ant batraiščių galų.
Deja, bėgant metams telomerų ilgis mažėja. Ilgesni telomerai paprastai siejami su geresne sveikata ir galimybe susilaukti vaikų vėlesniame amžiuje.
Naujas tyrimas parodė, kad įmanoma nuspėti moters ilgaamžiškumą pažvelgus į genetiką.
Profesorė Nicole Schupf iš Kolumbijos universiteto Medicinos centro pažymėjo: „Keletas tyrimų parodė, kad vėlyvas motinos amžius paskutinio vaiko gimdymo metu teigiamai susijęs su motinos ilgaamžiškumu“.
Pavyzdžiui, „Ilgo gyvenimo šeimos tyrimas“ parodė, kad šansai patekti į 5 procentų savo gimimo kohortą yra dvigubai didesni toms moterims, kurios paskutinį savo vaiką gimdė būdamos ne jaunesnės nei 33 metų, nei tos, kurios pagimdė iki 29 metų.
Profesorė N. Schupf sako: „Šios išvados rodo, kad vėlyvas motinos amžius paskutinio vaiko gimimo metu yra senėjimo tempo žymuo ir, jeigu jis paveldimas, gali būti siejamas su genetinėmis variacijomis, kurios vaidina vaidmenį išskirtiniam išlikimui. Spėjame, kad su senėjimo tempu ir ilgaamžiškumu susiję veiksniai, tokie kaip telomerų ilgis, taip pat gali būti susiję su vėlesniu motinos amžiumi paskutinio vaiko gimimo metu“.
Tyrime dalyvavo 387 moterys iš JAV ir Danijos. Visų jų amžius buvo virš 70 metų.
Profesorė N. Schupf pridūrė: „Lyginant su moterimis, kurios susilaukė savo paskutinio vaiko iki 29 metų, vėliau savo jauniausią vaiką gimdžiusios moterys – nuo 34 iki 37, ar net virš 38 metų – turi daugiau šansų patekti į didžiausio telomerų ilgio tercilį. Šie rezultatai rodo galimą genetinį pagrindą sąsajai tarp reprodukcinio gyvenimo trukmės, ilgaamžiškumo ir su biologiniu senėjimu susijusio mechanizmo“.
Tyrimas buvo publikuotas Šiaurės Amerikos menopauzės bendrijos leidžiamame žurnale „Menopause“.
Pasak tyrimo autorių, reiktų atlikti tolimesnius tyrimus aiškinantis, kas daro įtaką moters sprendimui negimdyti daugiau vaikų. Tai gali būti ekonominiai veiksniai, tokie kaip pajamos ar profesinis statusas, jau turimų vaikų skaičius, taip pat ypatingas troškimas susilaukti vyriškos arba moteriškos lyties naujagimio, bei asmeniniai santykiai.
