Pirmadienį R. Karbauskis registravo labai panašias Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas.
LRT.lt politikas sakė, kad projektą jis pristatys pats ir pats argumentuos.
„Jeigu kažkas nepasitiki ministru, abejoja juo, jo tikslais, tai tokiu atveju turės dabar nepasitikėti manimi, mano žodžiais. Situacijose, kai kyla abejonių, visi klausimai susiveda į žmogaus autoritetą. Mano autoritetas ir mūsų frakcijoje, ir koalicijoje yra galbūt didžiausias iš visų mūsų kolegų, Seimo narių. Aš tuo ir planuoju pasinaudoti“, – komentavo R. Karbauskis.
Antradienį Lietuvos medikų sąjūdis ir nepriklausomus medicinos darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos politikams viešai išsiuntė savo poziciją (dėl R. Karbauskio Lietuvos Respublikos Seimui teikiamo Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1, 2, 3, 15, 151 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto).
Lietuvos medikų sąjūdis ir nepriklausomos medicinos darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos nepritaria Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo <...> straipsnių pakeitimo projektui (toliau – Projektas).
„Priešingai deklaruojamam „skaidrumui“ Projektu sudaromos tiesioginio politikų kišimosi į Lietuvos gydymo įstaigų valdymą prielaidos, sudaromos sąlygos mažų rajonų ir miestų gydymo įstaigų sveikatos priežiūros specialistų liustracijai, diskriminuojama ištisa sveikatos priežiūros darbuotojų – universitetų ligoninių visų lygių specialistų – grupė, o nustatant neproporcingus „nepriekaištingos reputacijos“ reikalavimus, juo siekiama įteisinti kaltumo prezumpciją Lietuvos nacionalinėje sveikatos sistemoje, formuojant mediko-nusikaltėlio įvaizdį, – rašoma kreipimesi.
– LNSS (Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos) įstaigų valdymui bei tinklui yra būtinos reformos, tačiau reformos turi būti apgalvotos, nuoseklios, proporcingos bei orientuotos į ilgalaikius tikslus. Būtent visų šių esminių dalių teikiamame Pakeitimo įstatyme trūksta.“
Medikai nurodo, kad šeštadienį Seimui teiktas LNSS įstaigų Valdybų valdymo modelis iš esmės buvo kitoks, tačiau „ši teigiama iniciatyva teikėjų buvo diskredituota, valdyboms suteikiant vos patariamąją (o ne valdymo) funkciją ir visus įstaigų valdymo svertus koncentruojant politinio pasitikėjimo asmenų rankose.
„Teikiamame Pakeitimo įstatyme jau be išlygų bei apsimestinio valdybų modelio visas LNSS įstaigų valdymas tiesiogiai perduodamas politikams“, – rašo medikai ir atkreipia dėmesį, kad dar 2018 vasarą jie teikė siūlymus dėl veiksmingų LNSS įstaigų valdybų formavimo. Siūlymais siekta apriboti tiesioginio politikų kišimosi į įstaigų veiklą prielaidas bei sudaryti sąlygas skaidriai jų veiklai, tačiau ministras į siūlymus neatsižvelgė.
Be to, medikai tvirtina, kad teikiamame Projekte nuvertinamas universiteto ligoninių vaidmuo Lietuvos mokslui. „Nors būtent universiteto ligoninėse yra vykdomas beveik visas viešasis klinikinis Lietuvos mokslas. Projektu universiteto ligoninė netenka mokslo įstaigos statuso, todėl nebeaišku, kur bus vykdomas viešasis klinikinis mokslas, nes ne gydymo įstaigos klinikinio mokslo vykdyti negali“, – rašoma kreipimesi.
Projekte nustatoma, kad net ir nedidelių gydymo įstaigų ar gydymo įstaigų smulkiausių padalinių (jais gali būti ir kabinetai ar padaliniai, sudaryti vos iš kelių darbuotojų) „į darbą priimami viešo konkurso būdu“.
„Šis neproporcingas reikalavimas sukels didelę administracinę naštą gydymo įstaigoms ir greičiau primena viešųjų ryšių akciją, nes daugelis, ypač periferinių gydymo įstaigų, susiduria ne su dideliu kvalifikuoto personalo pasirinkimu, o su jo trūkumu, todėl nėra abejonių, kad „konkursai“ bus organizuojami, dalyvaujant vieninteliam kandidatui, – mano medikai.
– <...> Nustatoma, kad „universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai“. Šis reikalavimas yra neproporcingas bei pažeidžia tokias pačias funkcijas atliekančių universitetų ligoninių padalinių vadovų lygias teises, nes terminuotos kadencijos nenustatomos ne universitetų ligoninių padalinių ir filialų vadovams. Pažymėtina, kad šie gali turėti žymiai didesnes administracines pareigas nei pvz. universiteto ligoninės mažo padalinio vadovas.“
Medikai taip pat mano, kad gydymo įstaigų konkursų organizavimo principai yra neproporcingi, nes gydymo įstaigų vadovų konkursą organizuoja politinio pasitikėjimo asmuo (pvz., ministras), tačiau įstaigų, net ir mažiausių padalinių, konkursai organizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka.
Projekte nustatyti medicinos darbuotojų „nepriekaištingos reputacijos“ reikalavimai. „Gerokai viršija valstybės tarnautojų, statutinių pareigūnų bei teisėjų nepriekaištingos reputacijos reikalavimus“, – rašoma krieipimesi.
Pasak medikų, nustatyti medicinos darbuotojų „nepriekaištingos reputacijos“ reikalavimai nėra baigtiniai (pvz., „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu […] neatitinka kitų sveikatos apsaugos ministro nustatytų ir su LNSS įstaigų vadovus ir darbuotojus atstovaujančiomis asociacijomis suderintų LNSS įstaigos darbo etikos taisyklių reikalavimų“), todėl sudaro sąlygas administracijai ir politinio pasitikėjimo pareigūnams (pvz., ministrui) minėta nuostata piktnaudžiauti.
Iš viso medikai pateikė trylika argumentų, kodėl prieštarauja esamam įstatymo projektui. Visą ir neredaguotą kreipimąsi rasite čia – Medikų kreipimasis į politikus
