Pasak vidaus ligų gydytojos Boženos Markevič, lietuviai vis dar turi klaidingą įsitikinimą, kad sau galima pakenkti geriant per daug skysčių.
„Yra atsiradusios skaičiuoklės, koks skysčių poreikis individualiam žmogui. Tačiau turiu nustebinti klausytojus – nėra tokios taisyklės, kiek reikia išgerti konkrečiam žmogui. Mes kiekvienas turime individualų poreikį. Jei vienam užtenka 1,5 l per parą, tai kitam gali būti ir 4 l per mažai. Esame skirtingo kūno sudėjimo, skirtingai prakaituojame, dirbame skirtingą darbą“, – sakė vidaus ligų gydytoja.
Visgi faktas tai, kad lietuviai skysčių geria per mažai. Gydytojos teigimu, jei vandens būtų geriama užtektinai, neturėtume daugybės problemų. Geriant per mažai, išsivysto inkstų akmenligės, aukšto kraujospūdžio rizika. Ilgalaikis skysčių trūkumas gali nulemti ir inkstų nepakankamumą.
Įsitikinimas, kad galima lengvai išgerti per daug vandens, pasak B. Markevič, tikriausiai ateina iš inkstų ligomis sergančių ir dializuojamų pacientų istorijų, kuriems iš tiesų reikia skaičiuoti skysčių poreikį.
„Bet taip pat įsitikinę ir sveiki žmonės, kuriems iš tiesų perdozuoti vandens kone neįmanoma. Visų pirma, sunku išgerti per daug vandens, antra, inkstai skirti tam, kad pašalintų skysčius. Inkstų funkcija yra tokia pat, kaip skalbimo mašinos, išvalyti nešvarumus – įjunkime ją be vandens ir skalbinių tikrai neišvalysime“, – kalbėjo gydytoja.
Jos teigimu, tai, kad lietuviai taip dažnai neišgeria reikiamo vandens kiekio, gydytojams kelia nerimą. Ypač tokia situacija paūmėja per karščius, bet ir šaltuoju metų laiku išgeriama per mažai.
„Per karščius jau rodo statistika, kiek daug žmonių pakliūna į ligonines dėl per mažo skysčių vartojimo. Žmonės įsivaizduoja, kad geria daug, bet iš tiesų niekada to nepamatuoja. Pradėjus skaičiuoti, pasirodo, kad daugiausiai tai yra kava, kuri skysčius kaip tik išvaro iš organizmo“, – sakė B. Markevič.
Suaugęs žmogus praktiškai nejaučia troškulio – jis pajuntamas tik tada, kai kūne trūksta net litro vandens. Tad jei jau pajutote troškulį, reikia išgerti litrą vandens. Vietoje troškulio gali būti jaučiamas alkis, tada žmogus prisivalgo, bet taip reikiamo vandens vis tiek neišgeria.
Kai dienos metu pajaučiamas staigus alkio jausmas, patariama išgerti stiklinę vandens. Jei išgėrus ir palaukus 20 minučių alkis praėjo – būtina į tai atsižvelgti ir pradėti gerti daugiau vandens, o ne valgyti.
Gydytoja pataria išsiugdyti įprotį nuolat gurkšnoti vandenį. Suaugusiam žmogui vidutiniškai per dieną reikia 2 litrų, nors kiekvienam norma yra individuali. Per karščius vandens išgerti reikia daugiau, o sportuojant ir sunkiai dirbant – dar daugiau.
„Ilgainiui neatstačius skysčių vystosi dehidratacija, gali sutrikti inkstų veikla, elektrolitų balansas, atsiranda širdies ritmo sutrikimai. Žmogaus organizmas sudarytas iš vandens, ten vyksta daugybė cheminių ir biologinių reakcijų“, – sakė LNK Žinių pašnekovė.
B. Markevič teigimu, į kabinetą atėjusių pacientų neretai tenka paklausti, kiek vandens per dieną jie išgeria, nes labai dažnai galvos svaigimas, pykinimas, silpnumas atsiranda būtent dėl per mažo skysčių vartojimo.
LNK Žinių pokalbį rasite čia:
Kiek anksčiau apie vandenį portalui „Delfi“ yra rašęs ir šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Pasak gydytojo, kiekvienam reikia bent 30–35 ml vandens kilogramui ne per daug prakaituojančio kūno svorio.
„Suaugusiems vyrams labiau tiktų 13 stiklinių, o moterims – 11. Tad centneriuką sveriančiam ūkininkui reikėtų bent trilitrinio stiklainio vandens, o jei jis tą dieną ir į savo šiltnamius porai valandų užsuko – dar daugiau. Pagal padidėjusį prakaitavimo greitį ir troškulio jausmą“, – rašė gydytojas.
Gydytojo teigimu, tamsus šlapimas dažnai rodo skysčių trūkumą.
„Nuo skaidraus iki tamsiai rudos spalvos yra išskirtos aštuonios spalvos intensyvumo skalės. Galima net kišeninę nešiojamą šlapimo spalvos intensyvumo paletę internetu užsisakyti. Jei dienos metu šlapinimosi sąlygos leidžia įvertinti sraunaus stulpelio spalvą, o ji yra tamsiai geltona ar ruda – Jūs vėluojate su skysčių vartojimu“, – rašė V. Morozovas.
Sultys, pasak gydytojo, turi per daug cukraus, tad tik dar labiau didina troškulį. Bet taip pat turi ir nemažai druskų, ir mikroelementų, kuriuos irgi sparčiai prarandame prakaituodami. Gauti vien distiliuoto H2O netinka, reikia ir mineralų, o šviežiai spaustos sultys puikiai tam tinka.
„Skieskite sultis perpus su vandeniu ir ledukais, ir gausite puikų mineralizuotą subalansuotą gėrimą. Ypač tinka, jei aktyviai leidžiate laiką lauke per karštį, vaisių ir uogų gliukozę sudeginsite žaibiškai. Dar dvi stiklinės keliauja sultims“, – rašė V. Morozovas.
V. Morozovas pasakoja, kad nedidelės mineralizacijos vandenį (iki 500 mg druskų litrui) gali gerti bet kas, bet kada ir bet kiek. O štai didelės mineralizacijos (1500 ir daugiau miligramų) reikėtų vartoti atsargiai. Pavyzdžiui, vienas populiariausių lietuviško mineralinio vandens pusantro litro buteliukas turi natrio daugiau, nei paros norma suaugusiam žmogui. Natrio perteklius sukelia kraujagyslių pažeidimą, kelia spaudimą ir didina insulto, infarkto šansus. Tad stipriai išprakaitavus ir to natrio praradus 2-3 stiklines, pavartoti labai sveikintina, tačiau gerti litrais nepatartina, nes stipriai viršysite druskos kiekį, net nieko ir nevalgydami
Žmonėms dažnai kyla klausimas, ar tikrai geriausias pasirinkimas yra natūralus šaltinių vanduo.
„Beveik taip. Tik kur sostinės centre rasite šaltinį? Tinka ir parduotuvės šaldytuve atvėsintas ir patogiai į tarą supilstytas vanduo. Vienintelė problema – minėta tara. Jeigu nesate gurmanas, kuris nepasibjaurėdamas gali tik Alpių ledynų vandenį gerti, o nuo paprasto vandens iš čiaupo žagsėti pradeda – kam tas žaidimas su depozitu? Lietuvoje iš čiaupo bėga puikus mažos mineralizacijos šaltinio vandenį atitinkantis vanduo. Vilniaus vandentiekio ir Alpių ledyno produktas kritinių skirtumų neturi. Gerkite į sveikatą nefasuotą ir neterškite gamtos plastiko gabalais. Mūsų vanduo švarus, mineralų ten ne per daugiausia, bet pakankamai, jei nekankinate savęs kvailomis dietomis, darbu karštyje ir nebijote kitokių skysčių“, – rašė gydytojas.
