Kita vertus, daugybė modernių vaistų žmonėms sunkiai įperkami. Ateityje bus dar blogiau, todėl sveikatos srityje atsiranda kelios naujos tendencijos. Įsitvirtina personalizuota medicina, kai kiekvienam žmogui parenkamas konkretus gydymas, o atsirandant vis brangesniems vaistams tenka didinti mokesčius ir apmokestinti nesveiką gyvenimo būdą. Su mokslininku susitikome sveikatos forumo konferencijoje „Tvarios sveikatos sistemos – darniam Europos vystymuisi“.
- Ką Jūs vadinate personalizuota medicina? Kokie pagrindiniai jos principai?
- Mes visi genetiškai esame skirtingi, todėl gydymas, kuris tinka vienam žmogui, nebūtinai tiks kitam. Norint nustatyti, į kokį gydymą organizmas reaguoja geriau, naudojami vadinamieji biomarkeriai. Jų pagalba tiriama vėžio ląstelių chemija – ar jos sukuria papildomas molekules. Jeigu ląstelės gamina molekules, jos turi teigiamą ženklą, jei negamina – neigiamą. Tai ir yra biomarkeris. Pavyzdžiui, biomarkeriai naudojami skiriant vaistą nuo krūties vėžio. Jis skiriamas tik tais atvejais, jei nustatoma, kad ląstelė turi tam tikrą baltymą, leidžiantį vaistui patekti į ląstelę.
Taigi viskas labai paprasta – jei atlikus kraujo tyrimą su tam tikrais biomarkeriais gaunamas teigiamas rezultatas, planuojamą gydymą galima skirti. Jeigu rezultatas neigiamas, gydymas neturi prasmės. Tai didelė pažanga. Kai anksčiau pacientas buvo gydomas tam tikrais vaistais, būdavo sunku nuspėti rezultatą. Nauja metodika leidžia eliminuoti nesėkmingąją dalį. Kitaip tariant, net nereikia skirti gydymo, jei biomarkeris rodo, kad jis vis tiek bus nesėkmingas. Žinant, kaip vienas ar kitas organizmas reaguoja į tam tikrą gydymą, jo efektyvumas labai padidėja, be to, tai mažina gydymo kaštus.
Tiesa, daug kas priklauso ir nuo testo tobulumo, t. y. negalima atmesti klaidos tikimybės. Gali atsitikti ir taip, kad indikatorius rodo, jog gydymas netiks, o iš tiesų jis tinka. Tokiu būdu iš žmogaus atimi galimybę pasveikti.
- Kokių ligų gydymui taikom ši metodika?
- Šiuo metu personalizuotas gydymas pasiteisina sergant vėžiu, tačiau bandoma jo pritaikomumą plėsti ir ŽIV, depresijos, širdies ir kraujagyslių bei kitų ligų gydymui. Aš paminėjau tik keletą susirgimų krypčių, iš tiesų metodika gali būti taikoma pačioms įvairiausioms ligoms. Įprastai skiriant vaistus tikimybė, kad jie suveiks – 30-50 proc. Personalizuotas gydymas sėkmės tikimybę gerokai padidintų.
- Kokios yra bendros farmacijos pramonės? Šiandien lėtinėmis ligomis sergantys žmonės priversti vartoti labai daug vaistų. Ar yra tikimybė, kad ateityje vaistai taps tokie modernūs, kad tablečių skaičius gerokai sumažės?
- Labai svarbu, kad vaistai būtų vartojami teisingai. Tam tikrais atvejais jie yra būtini. Pavyzdžiui, jei cukraus lygis kraujyje per didelis, jį būtina mažinti, jei kraujospūdis per aukštas, jį vėlgi reikia normalizuoti, jei žmogus kenčia nuo depresijos, jis turi geri antidepresantus. Tačiau yra nemažai atvejų, kai vaistai vartojami tuomet, kai jų nereikia. Egzistuoja vaistų pereikvojimo problema. Kita problema, kad pagyvenę žmonės dažnai serga keliomis ligomis. Jeigu mes jas visas skrupulingai gydytume, žmogui iš tiesų tekstų vaistus gerti saujomis – jam reikėtų net 12 skirtingų rūšių vaistų. Tie vaistai, gydydami atskiras ligas, tarpusavyje gali sąveikauti, net blokuoti vienas kitą. Be to, įsivaizduokime seną žmogų – kaip jis painiosis juos gerdamas. Taigi pasekmės gali būti labai liūdnos. Todėl dabar atsiranda nauja tendencija: svarbiausia nusistatyti tikslą, kurio norime pasiekti.
Kitaip tariant, į žmogų turime žiūrėti ne kaip į penkias atskiras ligas, bet kaip į visumą. Pavyzdžiui, žmogus turi aukštą kraujospūdį, padidintą cukraus ir cholesterolio lygį. Kad šie rodikliai pasiektų normos ribas, juos visus reikia koreguoti. Tačiau jeigu kuris nors rodiklis skiriasi nežymiai, verta jį palikti tokį, koks jis yra ir reguliuoti tik tą rodiklį, kuris labai nukrypęs nuo normos. Mat jei žmogus turi tik vieną problemą, tuomet galima siekti optimalaus rezultato, tačiau jei problemos kelios, tikslingiau siekti ne tobulumo, bet rasti tokį kompromisą, kurio dėka žmogus jaustųsi sveikesnis gerdamas kuo mažiau vaistų. Taigi ir šiuo atveju taikoma tam tikra individuali gydymo metodika, kai nesistengiama pasiekti idealių normatyvų, bet ieškoma tokio rezultato, kuris tam žmogui geriausiai tiktų.
Šiuo atveju didelė atsakomybė tenka gydytojams, kurie turi žinoti, kurie vaistai žmogui iš tiesų reikalingi, o kurie – ne. Tuo tarpu valstybinių institucijų uždavinys – skatinti sveiką gyvenseną. Tyrimų duomenimis, pagal sveikos gyvensenos propagavimą kaip prevenciją nuo lėtinių ligų, t. y. žmonių skatinimą mesti rūkyti, nevartoti alkoholio, sveikiau valgyti, daugiau sportuoti, pirmauja Švedija, toliau seka Norvegija, Airija, Suomija, Nyderlandai. Baltijos šalys – paskutiniame ketvirtadalyje. Taigi akivaizdu, kad egzistuoja geri metodai, kuriais galima pasiekti rezultatų. Jeigu tai padarė Švedija, tai gali padaryti ir kitos šalys.
- Jūs teigiate, kad vieno žmogaus sąmoningumo neužtenka, kad jis kažką pakeistų savo gyvenime?
- Efektyviausias būdas norint įveikti žalingus įpročius ir pradėti gyventi sveikiau yra bendruomeninis požiūris. Vietinės reikšmės bendruomeninės programos veikia geriausiai – nesvarbu, ar jūs gyvenate dideliame mieste, ar mažame miestelyje. Svarbiausia, kad jūs kažką darote su kitais žmonėmis. Pavyzdžiui, mūsų šalyje vykdoma programa „Pradėk bėgioti“. Vieno miestelio meras pakvietė savo miestiečius su juo kartu prisijungti prie bėgimo programos – būtent taip ir veikia programa, per vietines iniciatyvas. Taigi bendruomeninis požiūris labai veiksmingas, nes tu esi ne vienas su savo norais ir entuziazmu, bet kažką darai su kitais žmonėmis. Taip jūs vieni kitus palaikote ir paskatinate.
- Kita vertus, daugybei žmonių vaistai yra būtini, kad jie galėtų gyventi. Tobulėjant technologijoms medikamentai tampa vis modernesni, bet brangesni. Ar ateityje juos įpirksime?
- Mes savo šalyje pamodeliavome, kad jeigu ekonomika augtų labai sparčiai, 2060 m. procentinė BVP dalis, skiriama sveikatos apsaugai, galėtų siekti net 30 proc. Vis dėlto reikia būti realistais ir suprasti, kad daugiausia, ko sveikatos apsaugos sistema gali tikėtis iš biudžeto, yra apie 15-20 proc. Šiaip ar taip kadangi ateityje daugės senų žmonių ir atsivers naujos gydymo galimybės, pinigų vaistams reikės daugiau. Šiuo metu per sveikatos draudimo mokesčius pas mus į biudžetą surenkami 8 proc., taigi turime padvigubinti lėšas. Iš kur gauti pinigų? Egzistuoja tik trys galimybės – didinti tiesioginius mokesčius, didinti draudimo įmokas, įvesti specializuotus mokesčius, pavyzdžiui, nutukimo mokestį. Mes tai vadiname „nuodėmės“ mokesčiais – cigaretės, alkoholis, riebus maistus, cukrus ir pan. Greičiausiai reikės visų šių trijų priemonių kombinacijos.
Vis dėlto manau, kad už brangstančius vaistus didele dalimi turėtų būti mokama iš valstybės lėšų, nes reikia išvengti socialinių skirtumų pavojaus: kad neatsitiktų taip, jog vaistų galės įsigyti tik tie, kurie turės daugiau pinigų. Reikiamą gydymą žmogus turėtų gauti nepriklausomai nuo to, turtingas jis ar vargšas. Žinoma, technologijos vis labiau modernės, bus kuriami vis tobulesni ir brangesni vaistai. Tačiau vyriausybės farmacijos pramonei turėtų duoti ženklą, kokią maksimalią kainą mes norime mokėti už tas inovacijas ir technologinius atradimus. Kad vaistai būtų prieinami, reikia rasti pusiausvyrą tarp pažangos ir kainos.
- Jūsų minėtos sankcijos už nesveiką gyvenimo būdą jau egzistuoja kai kuriose šalyse. Ar šios priemonės iš tiesų efektyvios?
- Taikant tokias sankcijas būtinos ir subsidijos, pavyzdžiui, sveikam maistui. Mat yra daug žmonių, kurie mielai valgytų kokybiškesnį maistą, tačiau jo neįperka, nes jis brangesnis už įprastą. Jei šis maistas nepigs, susidarys atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų. Taigi jei mes norime skleisti sveiką gyvenseną, turime lengvinti galimybes ir neturtingiems žmonėms rinktis sveikesnį maistą.
Beje, aš žinau tik vieną šalį, kurioje šios sankcijos tikrai veikia. Tai Suomija. Kitose šalyse jos nors ir yra, bet neefektyvios, jos neplečia sveikai gyvenančių žmonių rato. Todėl artimiausiu metu mes ketiname atlikti tyrimą, kad išsiaiškintume, kokios priežastys lėmė, kad Suomijai tai pavyko. Tuo ir nuostabi Europa, kad ji įvairi. Taigi mes turime ko vieni iš kitų pasimokyti.
