Pasak jo, tinkamai subalansuotas fizinis krūvis gali padėti geriau veikti mūsų smegenims, aktyvinti jų kognityvines ir atminties funkcijas.
„Judėjimo įvairovė labai skatina galvos smegenų atsistatymą.(...) Mokslininkai nustatė, kad raumenų veikla, optimalus raumenų judėjimo aktyvumas skatina smegenų veiklą, susijusią su atmintimi ir mąstymu“, - Žinių radijo laidoje „Mokslininko užrašai“ kalbėjo A. Skurvydas.
Pasak mokslininko, jis su komanda tiria fizinio aktyvumo įtaką kognityvinėms funkcijoms, dėmesio koncentracijai, atminčiai, gebėjimui slopinti įvairias pagundas, įvairius atminties tipus. A. Skurvydo teigimu, judėjimo spontaniškumas, dinamiškumas, ypač raumenų judėjimo optimalus aktyvumas ne tik stiprina pačius raumenis, širdies veiklą, bet ir gerina kognityvines ir mąstymo funkcijas.
A. Skurvydas taip pat tyrinėja senyvo amžiaus žmonių raumenų atsparumą nuovargiui, stebi, kiek jiems skauda raumenis, kaip kinta raumenų masė, kaip fiziniai pratimai daro įtaką atminčiai, gebėjimui koncentruoti dėmesį.
„Senyvo amžiaus žmonėms atliekant fizinius pratimus - jėgą ugdančius ir raumeninius pratimus, tokius kaip pasivaikščiojimai – pagerėja žmonių, kuriems virš 65-70 metų, protinės galios, jie turi geresnę atmintį, greičiau priima sprendimus, yra labiau atsparūs įvairiems trukdymams. Jų protinė sveikata geresnė, jie geriau jaučiasi, geriau valdo judesius, mažiau pasireiškia kritimų, traumų“, - aiškina A. Skurvydas.
Pagrindinė kritimų priežastis, pasak jo, yra ne ta, kad žmonių raumenys silpni, o lėtesnis judesių valdymas ir sprendimų priėmimas. Mokslininko teigimu, sveikas senėjimas priklauso ne tik nuo fizinio aktyvumo, bet ir nuo kognityvinio, socialinio aktyvumo, aplinkos įvairovės.
Pasak jo, kai smegenys mąsto – valdant judesius, sprendžiant matematinius pratimus ar, pavyzdžiui, taksi vairuotojams orientuojantis mieste – gali didėti neuronų ataugų dendritų ir neuronų jungčių sinapsių skaičius, taip pat gali atsinaujinti nervinės ląstelės.
„Atliekant fizinius pratimus, galvos smegenyse atsinaujina nervinės ląstelės – vyksta neuroplastiškumas. Jeigu nejudi, neatsinaujina, jeigu judi – atsinaujina“, - sakė mokslininkas.
Vis dėl to, darant pratimus, nereikia persistengti.
„Bet kas, jei žmogui duodama virš normos, sukelia stresą. Taip pat ir fiziniai krūviai, jei yra chroniškai dideli, gali slopinti imuninę sistemą, endokrininę sistemą, gali pervarginti ne tik raumenis, nervų sistemą, bet ir sprendimų priėmimo mechanizmus.“
Profesoriaus teigimu, fizinių pratimų poveikis priklauso ir nuo aplinkos temperatūros:
„Vasarą, kai žmonės dirba karštoje aplinkoje, jie gali patirti hipertermiją, kai vidinė kūno temperatūra padidėja iki 39.5 laipsnių. Tada ypač pablogėja judesių valdymas, daug klaidų būna, sulėtėja sprendimai – tai atsiliepia imuninei ir endokrininei sistemai“, - sakė jis.
A. Skurvydo įsitikinimu, nėra vieno recepto visiems žmonėms, kokius pratimus reikia daryti. Vis dėl to mokslas bando apibendrinti:
„Patys sveikiausi fiziniai pratimai yra jėgos, tai yra pratimai su pasunkinimais – ar lipti laiptais į kokį 10 ar 15 aukštą, ar į kalną, pratimai su svarmenims, kad raumenis įtemptų. Reikia atlikti aerobikos pratimus: važinėti dviračiu, pasivaikščioti, pabėgioti, paplaukioti – tai stiprina širdies kraujagyslių sistemą, treniruoja galvos smegenis. Labai yra sveika tempimo pratimai, pavyzdžiui, jogos pratimai labai naudingi. Jie atpalaiduoja nervų sistemą, neleidžia atrofuotis raumenims ir nervams. Taip pat labai naudingi pratimai, atliekami kintančioji aplinkoje: su padėklais, kamuoliais, pavyzdžiui, pilates“, - pasakojo profesorius.
Profesoriaus teigimu, mūsų smegenims kenkia baimė ir stresas, o teigiamos emocijos – padeda:
„Jeigu smegenys patiria stresą, baimę, jos užsiblokuoja, dingsta kūrybiškumas, mąstymas tampa neefektyvus. Štai kodėl žmogui reikia paskatinimo ir padrąsinimo, teigiamo atpildo, džiaugsmo. Tada jis atsipalaiduoja, geriau ir efektyviau mąsto, o tai užsifiksuoja galvos smegenyse. Kitaip tariant, kultūra kuria mūsų smegenis, o mūsų smegenys kuria kultūrą“, - pabaigė A. Skurvydas.