Per pasitarimą Vašingtone aptartas Ebolos hemoraginės karštinės, jau pasiglemžusios daugiau nei 900 gyvybių Vakarų Afrikoje, protrūkis, rašo Thedailybeast.com.
PSO skelbia ekstremalią situaciją
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paskelbė Vakarų Afrikoje siaučiančią Ebolos viruso epidemiją tarptautine ekstremalia visuomenės sveikatai situacija ir paragino tarptautinę bendriją padėti su ja kovojančioms šalims.
Po dvi dienas už uždarų durų Ženevoje vykusio skubaus pasitarimo paskelbtas sprendimas reiškia, kad gali būti įvesti pasauliniai kelionių suvaržymai, siekiant pažaboti Ebolos viruso, kuris Vakarų Afrikoje nusinešė beveik 1 000 gyvybių, plitimą.
PSO nurodė, kad jos ekstremalių situacijų komitetas, kurį sudaro pasauliniai medicinos ir politikos ekspertai, pastarąjį didžiausią mirtinai pavojingo Ebolos viruso protrūkį paskelbė „tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai situacija“.
PSO šį žingsnį žengė po to, kai JAV sveikatos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį pripažino, jog Ebolos virusas „neišvengiamai“ išplis už Vakarų Afrikos ribų, o organizacija "Gydytojai be sienų" (Medecins sans Frontieres, MSF) įspėjo, kad dabar šis mirtinai pavojingas virusas, kurio protrūkio židinių yra daugiau nei 60, yra „nebekontroliuojamas“.
PSO vadovė Margaret Chan (Margaret Čan) penktadienį pareiškė, kad Ebolos viruso epidemija yra didžiausias šios ligos protrūkis per keturis dešimtmečius, ir paragino tarptautinę bendriją imtis veiksmų ir padėti šalims, mėginančioms pažaboti Ebolos hemoraginės karštinės protrūkį.
Ekstremali padėtis paskelbta visoje Vakarų Afrikoje, įskaitant Liberiją, Gvinėją ir Siera Leonę.
Ebolos viruso epidemija, kuri pirmiausia buvo paskelbta Gvinėjoje šių metų pradžioje, Vakarų Afrikoje jau nusinešė 932 gyvybes. Įtariamų, tikėtinų ar patvirtintų užsikrėtimo Ebolos virusų atvejų skaičius jau perkopė 1 700, rodo PSO duomenys.
Afrikos šalims bergždžiai mėginant pažaboti epidemijos plitimą, mokslininkai, kurie 1976-aisiais atrado šį virusą, paragino užtikrinti, kad eksperimentiniai vaistai, kuriais gydomi du Ebolos virusu užsikrėtę amerikiečiai, būtų prieinami ir ligoniams Juodajame žemyne.
Tikisi suvaldyti padėtį
Pasaulio sveikatos agentūrų ir humanitarinės pagalbos misijų vadovai aptarė didesnės paramos poreikį, nes, jų manymu, dabartinė padėtis Vakarų Afrikoje primena pasaulio pabaigą.
JAV Užsienio reikalų komiteto Afrikos ir pasaulinės sveikatos pakomitečio pirmininkas Christopheris Smithas pradėjo pasitarimą ragindamas dalyvius realistiškai išsiaiškinti problemos, kuri jau kelias savaites mirga žiniasklaidos antraštėse, grėsmę. „Mes tikimės išsiaiškinti realų problemos mastą ir išvengti sensacijų vaikymosi“, – pasakė jis.
Protrūkis auga
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro direktorius dr. Tomas Friedenas sako, kad šis protrūkis jau dabar neturi precedentų – užsikrėtusių Ebolos virusu ir mirusių nuo jo žmonių skaičius greitai viršys visų per pastaruosius 32 m. kilusių Ebolos hemoraginės karštinės protrūkių aukas.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, Vakarų Afrikoje užfiksuota daugiau nei 1700 įtariamų ir patvirtintų užsikrėtimų Ebolos virusu atvejų ir 900 mirties atvejų. T. Friedeno teigimu, šie skaičiai per daug migloti, kad jais būtų galima remtis sprendžiant problemą.
JAV humanitarinės organizacijos „Samaritan’s Purse“ programų viceprezidento Keno Isaacso teigimu, liga oficialiai diagnozuota 1711 žmonių Vakarų Afrikoje, o mirusių nuo jos skaičius pasiekė 932, tačiau tai tėra maža tikro ligos aukų skaičiaus dalis. „Manome, kad oficialūs skaičiai atspindi tik 25–50 proc. tikrųjų ligos mastų“, – pasakė K. Isaacsas.
Aukų padaugėjo iki 961
Vakarų Afriką krečiančio Ebolos viruso protrūkio aukų skaičius iki rugpjūčio 6-osios pasiekė 961, o rugpjūčio 5–6 dienomis buvo pranešta apie 29 mirusius žmones, penktadienį nurodė Pasaulinė sveikatos organizacija.
Taip pat užregistruoti dar 68 tuo virusu užsikrėtę pacientai, todėl bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki 1 779.
Keturi nauji užsikrėtimo atvejai užfiksuoti Nigerijoje – naujausioje šalyje, kurią apėmė šis protrūkis. Tuo tarpu Gvinėjoje, kuri tapo pirminiu šios epidemijos židiniu, naujų užsikrėtimo atvejų nebuvo užfiksuota.
Iš 29 naujausių Ebolos viruso aukų keturi žmonės mirė Gvinėjoje, vienas – Nigerijoje, o dar po 12 – Siera Leonėje ir Liberijoje.
Atmosfera Vakarų Afrikoje apokaliptinė
K. Isaacksas pranešė, kad praeitą savaitę vykusiame šešių valandų susitikime su Liberijos prezidentu, pareigūnai paaiškino, kokia sunki padėtis šalyse, kurių gatvėse guli šimtai mirusių ligos aukų. „Atrodo, lyg būtų atėjusi pasaulio pabaiga, – sako K. Isaacksas. – Kūnai guli gatvėse... gaujos, grasinančios sudeginti ligonines. Manau, kad ši liga potencialiai kelia nacionalinio saugumo riziką daugeliui šalių. Mums nepavyko tinkamai suvaldyti protrūkio.“
K. Isaacso teigimu, epidemija kelia paniką visame pasaulyje, ir greitai ji gali pasitvirtinti.
„Mes privalome ją dabar įveikti čia, kitaip teks su ja kovoti kažkur kitur“, - teigė jis.
Nigerijoje paskelbta nepaprastoji padėtis
Nigerijos prezidentas Goodluckas Jonathanas paskelbė šalyje nepaprastąją padėtį dėl Ebolos karštinės protrūkio. Tai penktadienį pranešė „Reuters“.
Valstybės vadovas taip pat davė nurodymą skirti iš rezervų fondo 11,6 milijono dolerių kovai su epidemija.
Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį pareiškė, kad visos valstybės, kur užfiksuota Ebolos karštinės atvejų, turi įvesti nepaprastosios padėties režimą. Anksčiau jį įvedė Liberija ir Siera Leonė.
Naujausiais duomenimis, bendras Ebolos karštinės aukų skaičius nuo metų pradžios išaugo iki 961 žmogaus. Nigerijoje užfiksuoti septyni užsikrėtimo atvejai, du žmonės mirė.
EK: Ebolos viruso grėsmė Europai „nepaprastai maža“
Europos Komisijos (EK) pareigūnai tikina, kad Ebolos viruso proveržis Europoje "mažai tikėtinas", nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šios ligos epidemiją Vakarų Afrikos šalyse paskelbė "tarptautinės sveikatos grėsme", informuoja "EUbusiness".
"Noriu piliečius užtikrinti, kad Ebolos viruso keliama grėsmė Europos Sąjungos (ES) teritorijai yra nepaprastai maža, - aiškino už sveikatą ir vartotojų reikalų politiką atsakingas komisaras Tonio Borgas. - Santykinai nedaug į ES keliaujančių asmenų gali būti užsikrėtę virusu, be to, virusas plinta tik tiesioginio kontakto metu, per kūno skysčius (...). Svarbu pabrėžti, kad ES laikomasi labai aukštų sveikatos apsaugos standartų ir griežtos prevencinės priežiūros".
JAV sveikatos apsaugos agentūrų pareigūnai šią savaitę įspėjo, kad Ebolos hemoraginės karštinės išplitimas už Vakarų Afrikos ribų yra "neišvengiamas", o "Gydytojų be sienų" nevyriausybinės organizacijos medikai pranešė, kad viruso plitimas "nebekontroliuojamas" ir užfiksuota per 60 Ebolos židinių.
Į Ispaniją ketvirtadienį atskraidinto Ebola užsikrėtusio pastoriaus Miguelio Pajareso sveikatos būklė, anot Madrido, yra stabili. JAV Atlantos mieste, Džordžijos valstijoje, karantinuoti du amerikiečių medikai gydomi eksperimentine vakcina nuo Ebolos viruso, Vašingtono teigimu, jų sveikatos būklė gerėja.
Ebolos virusas pirmiausia pasireiškia karščiavimu, galvos ir gerklės skausmu, vėliau sukelia raumenų skausmus, viduriavimą, o sunkiausiais atvejais - nesustabdomą kraujavimą. Virusas perduodamas per kūno skysčius - prakaitą, seiles, kraują, o didžiausia grėsmė juo užsikrėsti kyla asmenims, kurie gyvena kartu su ligoniais ar jais rūpinasi.
Ketvirtadienį Ispanija parskraidino namo 75 metų misionierių Miguelį Pajaresą Miguelį Pajaresą (Migelį Pacharesą), kuris Liberijoje užsikrėtė Ebolos virusu. Šis katalikų kunigas tapo pirmuoju į Europą parskraidintu asmeniu, užsikrėtusiu šiuo virusu. Medikai sako, kad jo būklė stabili.
Nuo 1976-ųjų, kai buvo aptiktas šis virusas, pavadintas upės, tekančios per dabartinės Kongo Demokratinės Respublikos teritoriją, vardu, mirė du trečdaliai juo užsikrėtusių žmonių.
Per du ankstesnius šio viruso protrūkius mirtingumas siekė beveik 90 proc., o per dabartinę epidemiją sudaro apie 55 procentus.
