Probiotikai yra gyvosios bakterijos ir mielės, dažnai sumaišyti su jogurtu ir vartojami kaip papildas. Jų vartojimas palaikomas teiginiais, esą probiotikai padeda skatinti „gerųjų bakterijų“ augimą žarnyne. Šių papildų šalininkai tikina, kad probiotikai padeda įveikti visą eilę negalavimų, pradedant egzema ir baigiant dirgliosios žarnos sindromu, tačiau šie teiginiai praktiškai nepagrįsti jokiais įrodymais.
Taip pat buvo teigiama, kad sveiki žmonės, siekdami pagerinti virškinamojo trakto sveikatą, turėtų vartoti probiotikus. Pastarajame tyrime nuspręsta šį teiginį įvertinti. Buvo aptikti septyni tyrimai, visų jų metodai ir rezultatų vertinimas labai skyrėsi. Keturių tyrimų metu paaiškėjo, kad probiotikų poveikis žarnyno bakterijoms niekuo nesiskiria nuo neveiksmingo placebo. Kiti trys šiokį tokį poveikį aptiko, tačiau bendra tyrimo ataskaitų kokybė buvo prasta.
Atsižvelgiant į tyrimų apribojimus, įskaitant ir tirtų probiotikų įvairovę, neįmanoma daryti užtikrintos išvados, kad visi probiotikai yra neveiksmingi. Kokybiškų įrodymų nebuvimas nėra įrodymas, kad probiotikai neveiksmingi. Neatmetama galimybė, kad geriau parengti tyrimai gali nustatyti probiotikų vartojimo naudą.
Koks tai buvo tyrimas?
Šia sistemine apžvalga tyrėjai siekė surinkti įrodymus iš atsitiktinių imčių tyrimų, kurie tyrė probiotinių papildų poveikį žarnyno bakterijoms. Kaip teigia tyrėjai, pastaraisiais metais bakterijų sudėtis žmogaus organizme sulaukė daug dėmesio dėl galimai modifikuojamo rizikos veiksnio įvairiose virškinamojo trakto ir medžiagų apykaitos ligose.
Tai lėmė probiotinių papildų vartojimo bangą siekiant pagerinti žarnyno sveikatą tokiais būdais kaip, pavyzdžiui, žarnyno gleivinės gerinimas ar „gerųjų“ bakterijų skaičiaus didinimas tam, kad būtų įveiktos „blogosios“ bakterijos.
Vis dėlto, probiotinių papildų poveikis, ypač sveikiems individams, yra sunkiai suprantamas. Todėl šiuo tyrimu siekta kompiliuoti įrodymus iš atsitiktinių imčių tyrimų, lyginusių papildus su neveiksmingu placebu ir žarnyno bakterijų matavimui naudojusių molekulinius metodus.
Ką apėmė tyrimas?
Mokslininkai peržiūrėjo tris literatūros duomenų bazes iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio ir identifikavo visus bet kokios trukmės atsitiktinių imčių tyrimus, kuriuose:
• dalyvavo tik sveiki suaugusieji,
• buvo lyginami probiotikai su placebu,
• buvo vertinama gerųjų bakterijų sudėtis naudojant tikslius molekulinius metodus.
Nepateko tokie tyrimai, kur su papildų vartojimu buvo derinamos kitos intervencijos, tokios kaip antibiotikai ar kiti medikamentai. Du recenzentai atskirai vertino tyrimų tinkamumą ir atliko kokybės vertinimą. Tinkamumo kriterijų atitiko septyni tyrimai: du iš Italijos, du iš Danijos ir po vieną iš JAV, Vokietijos ir Suomijos.
Visuose juose dalyvavo sveiki suaugę žmonės, kurių amžius nuo 19 iki 88 metų ir tyrimo imtis svyravo nuo 21 iki 81. Daugumos papildų sudėtyje buvo pieno rūgšties bakterijos lactobacillus, viename tyrime maišytos su bifidobacterium, kitame tyrime – su bacillus. Keturiuose tyrimuose jos buvo pateikiamos kapsuliu forma, po vieną – kartu su sausainiais, dėrimais ar kaip geriamieji milteliai. Paprastai tyrimai buvo vykdomi nuo mėnesio iki dviejų.
Kokie esminiai rezultatai?
Septynių tyrimų rezultatai nebuvo sujungti, jie aptarti tyrimas po tyrimo. Iš esmės, nei vienas tyrimas nepateikė įrodymų, kad probiotikai turėjo teigiamą poveikį žarnyno bakterijų pusiausvyrai.
Gauti štai tokie rezultatai:
• Keturi tyrimai parodė, kad nėra skirtumo tarp probiotikų ir placebo bakterijų įvairovės, sudėties ir stabilumo.
• Vienas tyrimas skelbė, kad probiotikai panaikintų su amžiumi susijusių tam tikrų ligas sukeliančių bakterijų (tokių kaip C. difficile ir campylobacter) daugėjimą, tačiau palyginimai tarp grupių atlikti nebuvo.
• Vienas tyrimas nustatė, kad yra šioks toks skirtumas bakterijų įvairovėje – probiotikus vartojančiųjų grupėje nustatytas tam tikras kai kurių bakterijų (tokių kaip proteobacteria) pagausėjimas.
• Vieno tyrimo metu taip pat buvo nustatyti tam tikri skirtumai kai kurių bakterijų gausoje, tačiau tiesioginio palyginimo tarp grupių nebuvo.
Kaip mokslininkai interpretavo šiuos rezultatus?
Mokslininkai padarė išvadą, kad „apskritai ši sisteminė apžvalga demonstruoja tai, jog nėra įtikinamų probiotikų poveikio sveikų suaugusiųjų mikrofloros sudėčiai įrodymų“.
Nenustatyta įrodymų, kad probiotiniai papildai turėtų teigiamą poveikį gerųjų bakterijų sveikų suaugusiųjų organizmuose sudėčiai.
Šis tyrimas svarbus tuo, kad iš anksto buvo nurodyta, kurie tyrimai yra tinkami – tai yra, tie, kurie tyrė tik sveikus suaugusius individus, lygino probiotikus su placebu ir kaip pagrindinį rezultatą pateikė žarnyno bakterijų pokyčių vertinimą. Tuo siekta sumažinti tyrimų įvairovę ir pabandyti rasti galutinį atsakymą apie probiotikų poveikį konkrečiai gyventojų grupei.
Tačiau, nepaisant to, šie septyni tyrimai vis dar buvo labai skirtingi savo metodais ir dizainu, pavyzdžiui, skirtų probiotikų rūšimi ir tuo, kaip buvo vertinamos žarnyno bakterijos.
Tik viename iš septynių tyrimų iš anksto buvo paskaičiuota, kiek dalyvių turėtų būti, siekiant išsiaiškinti, ar gydymas probiotikais turėjo reikšmingą poveikį. Tai yra svarbi išlyga, turint omenyje, kad visos imtys nesiekė šimto.
Be to, keliuose tyrimuose nebuvo statistinio įvertinimo arba jis nebuvo aiškiai praneštas, ar esama skirtumo tarp probiotikų ir placebo grupių. Pasak mokslininkų, siekiant išsiaiškinti tai, ką jie nori, reiktų tolimesnių tyrimų.
