Pasak Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojo Gintaro Steponavičiaus, tokio finansavimo pakaks tik medikų algoms išmokėti, o pačios įstaigos skęs skolose. Klausimas, kas tuomet užtikrins gydymo kokybę? Bene didžiausias paradoksas, kad finansavimas įstaigoms nurėžtas tuomet, kaip į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą surinkta net 136 mln. Lt daugiau nei pernai.
Pinigai užšaldyti dėl su euru įvedimu susijusių fiskalinės drausmės problemų
„Paradoksas yra toks, kad, lyginant su praėjusiais metais, šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas perlipo per 4 mlrd. Lt ir yra didesnis 136 mln. Lt, lyginant su ankstesniais metais. Tačiau vidutiniškai 11 proc. mažėja finansavimas sveikatos priežiūros įstaigoms. Mažėjimas skiriasi skirtingoms įstaigoms, tačiau tai kelia milžiniškas įtampas dėl kokybiško sveikatos paslaugų teikimo visos Lietuvos mastu. Dar kartą noriu pabrėžti, nėra pavienės įstaigos, kaip ministras Vytenis Andriukaitis minėjo – esą parodykite įstaigą, kurios finansavimas mažėja. Mes norime pasakyti, kad tai vyksta visuotinis finansavimo mažinimas nacionaliniu mastu, o jo dydis svyruoja tarp 7 ir 18 proc.“, - po susitikimo su Valstybinės ligonių kasos direktoriumi Algiu Sasnausku teigė G. Steponavičius.
Pasak jo, šalia egzistuoja rezervinis fondas, kurio nematyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, tačiau jame esančių 266 mln. Lt negalima panaudoti sveikatos apsaugai.
„Kitaip tariant, žmonių sveikatos sąskaita pinigai yra užšaldyti, o užšaldymo priežastis yra labai paprasta – 2015 m. žūtbūt ruošiamasi įsivesti eurą, todėl šie pinigai negali būti panaudoti dėl fiskalinio deficito problemos. Todėl manome, kad, viena vertus, reikia kalbėti atvirai ir pasakyti tiek žmonėms, tiek medikams dėl kokių priežasčių neleidžiama panaudoti turimų pinigų. Antra vertus, mes manome, kad bado dieta, didėjant fondo asignavimams 136 mln. Lt, ne tik nesuprantama, bet ir ganėtinai neatsakinga“, - tikino liberalas.
Politikas patvirtino, kad jis susipažinęs su Vyriausybės lygmens sprendimais, pagal kuriuos artimiausią pusmetį šių pinigų tikrai nebus galima panaudoti dėl minėtų priežasčių. Svarstymai, ar bus leista juos panaudoti vėliau, - tai esą gyvenimas viltimi.
„Tiesiog iš tiesų paradoksalu, kad fondo lėšos padidėjo 136 mln. Lt, o visoje Lietuvoje finansavimas sveikatos įstaigoms mažinamas 11 proc. Kritiškumo laipsnis skirtingose įstaigose bus nevienodas, bet kuriuo atveju tai apima ir pirminį, ir antrinį, ir tretinį lygmenį, valstybines ir privačias įstaigas“, - sakė G. Steponavičius.
Vėl svarstoma rezervinio fondo pinigus padėtį terminuotam indėliui
Tai nėra pirmi metai, kai antrą pusmetį Valstybinė ligonių kasa (VLK) pritrūksta pinigų sveikatos įstaigoms, tačiau paprastai problema būdavo išsprendžiama panaudojus rezervinį fondą. Šiemet iš jo reikėtų ne visų 266 mln., o vos 145 mln. Lt. Tačiau nuo šiemet pakeista tvarka, pagal kurią leidžiama naudotis rezervinio fondo lėšomis. Anksčiau užtekdavo tik ministro nurodymų, dabar reikia gauti visos Vyriausybės pritarimą.
Pasak A. Sasnausko, rezervas yra sudėtinė privalomojo sveikatos draudimo fondo dalis ir pernai iš rezervo buvo panaudoti 302 ml. Lt. Šiemet šalis kol kas negali to rezervo naudoti, gautas Vyriausybės patikinimas, kad bus galima šiais pinigais pasinaudoti nuo metų vidurio.
„Tiesiog sudarydami sutartis mes dabar užtikriname praėjusių metų finansavimo lygmenį pirmam pusmečiui, o antram pusmečiui finansavimas iš tiesų mažėja, bet kai bus išspręstas klausimas dėl rezervo panaudojimo Vyriausybėje, manau, viskas išsispręs. Tačiau kol kas iš tiesų esame pasiskolinę pirmam pusmečiui iš antro pusmečio. Visgi apie 70 proc. įstaigų jau yra pasirašiusios sutartis, teko daug aiškinti, daugelis įstaigų suprato šį klausimą, todėl pasirašę sutartis dirbsime normaliu režimu. Ar esame garantuoti? Gyvename viltimi ir, manau, kitaip neįmanoma, kad būtų, antraip įstaigos negalės išgyventi ir tai supranta ne tik mes, bet ir politikai“, - teigė VLK vadovas.
Paklaustas, koks likimas pinigų, dėl kurių buvo kilęs skandalas, nes, jie, užuot būtų panaudoti sveikatos paslaugų kokybei gerinti, gulėjo terminuotuose indėliuose, A. Sasnauskas patikino, kad šiuo metu guli einamojoje sąskaitoje. „Tačiau nauja Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė sprendžia klausimą dėl galimybės taip pat daryti, kaip mes darėme anksčiau – padėti pinigus terminuotam indėliui, nes kai pinigai guli neefektyviai, yra logikos juos panaudoti. Praėjusi Vyriausybė buvo uždraudusi dėti terminuotą indėlį, nors mes uždirbdavome 10 mln. papildomų lėšų“, - teigė A. Sasnauskas.
Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu patikino, kad papildomas finansavimas gydymo įstaigoms metų viduryje iš rezervo fondo tikrai bus. Esą tai numato ir Vyriausybės priimti teisės aktai.
