Visi kritikuojantys planuojamas permainas Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros sistemos srityje kaip susitarę ėmė kalbėti, kad sprendimas jūrininkų polikliniką iš bendrabučio Taikos prospekte perkelti į trečiąją polikliniką sumažins pacientams galimybę pasiekti gydytojus.
Tačiau Klaipėdos plane nesunku pamatuoti, kad ginčas vyksta dėl vieno kilometro. Naujai jūrininkų poliklinikai numatyta vieta Birutės gatvėje nuo dabartinio bendrabučio yra nutolusi 1 kilometrą, o trečioji poliklinika – 2 kilometrus.
Prieš šį sprendimą pirmiausia piestu stojo opozicinės Tėvynės sąjungos nariai (Lietuvos konservatoriai).
„Bet žinoma. Kam gi čia ta dirbančių ir pacientų nuomonė įdomi. Sugrūskim visus į krūvą. Sueis. Pasakysim, kad taupom miestiečių pinigus, neleidžiam jų taškyti – skambės gerai, klaipėdiečiai patikės ir džiaugsis“, – socialiniame tinkle rašė Seimo narys Audrius Petrošius.
Akivaizdu, kad miesto valdžios planais neliko patenkinti ir Jūrininkų sveikatos priežiūros centro, ir Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovai. Tačiau šios įstaigos yra pavaldžios Savivaldybei, todėl viešai kritikuoti sprendimus reikia drąsos.
Todėl poliklinikų vadovai nedaugžodžiauja.
Nedaugžodžiauja
Jūrininkų poliklinikos vadovas Saulius Dabravalskis sako, kad jo pozicija nepasikeitė nuo vasaros pradžios.
„Kiek viešųjų asmens sveikatos centrų reikia Klaipėdai, sprendžia šių įstaigų steigėjas. Svarbu, kad tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus klaipėdiečiams teikiamos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų pasiekiamos įvairiose Klaipėdos miesto dalyse. Miestiečiams turi būti suteikta galimybė rinktis. Puikus to pavyzdys Lietuvoje – VšĮ Kauno miesto poliklinika“, – dar birželį į „Vakarų ekspreso“ klausimą atsakė S. Dabravalskis.
Klaipėdos senamiesčio poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Žilinskienė pasipiktino, kad ją telefonu sutrukdėme nedarbo laiku – 12.25 val.
Replikavus, kad oficialios darbo valandos yra nurodytos iki 12.30 val., pasigirdo atsakymas, kad konsultacijos telefonu – iki 9.40 val.
„Nenoriu“, – galiausiai nukirto L. Žilinskienė, paprašyta išsakyti nuomonę apie planuojamą poliklinikų reformą uostamiestyje.
„Grūsti visų į vieną vietą nereikėtų“, – dūsauja laikinoji Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Alfreda Pangonienė, tačiau plačiau komentuoti situacijos nepageidauja.
Anksčiau „Vakarų ekspresui“ ji pripažino, kad poliklinikos pastatui tikrai reikia remonto, nes langai paskutinį kartą keisti prieš 25 metus, nors stogas dar nevarva.
Pranašavo ligas
Tačiau drąsos kalbėti turi buvę sistemos darbuotojai.
„Asmens sveikatos priežiūros įstaigų artumas pacientui yra svarbiausias motyvas, kodėl visos poliklinikos neturėtų būti sukeltos į vieną vietą“, – į Klaipėdos miesto tarybos posėdyje praėjusią savaitę iš klaipėdiečio tribūnos viešai kalbėjo Vida Butkienė, buvusi Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro Moterų konsultacijos vedėja. Jūrininkų poliklinikoje ji dirbo du dešimtmečius.
„O jūsų, mielieji, norėčiau paprašyti atsiriboti nuo partiškumo, nuo asmeninių interesų. Šiandien esate sveiki? Tikėtina, kad susirgsite“, – iš tribūnos miesto Tarybos nariams ateitį pranašavo V. Butkienė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad reikalinga platesnė diskusija, ir siūlė pasiklausti pacientų nuomonės dėl planuojamos Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros sistemos pertvarkos.
Taip pat ji paneigė gandus, kad pertvarka yra kritikuojama siekiant išsaugoti šiltas kėdes.
„Jei jums atrodo, kad kas nors dirba dėl savo kėdės ir kelia šaršalą, juk jie kaip ir jūs – neamžini, juos riboja konkursai, kadencijos ir taip toliau“, – sakė V. Butkienė.
Tačiau lyg susitarusi antrina S. Dabravalskiui ir pateikia gerąjį pavyzdį – Kauną, kur ruošiamasi statyti naują polikliniką.
Pacientų nuomonė
„Vakarų ekspresas“ pasiteiravo ir pacientų nuomonės dėl poliklinikų reformos ir kiek jiems yra svarbus atstumas iki gydytojo.
Klaipėdos apskrities sergančiųjų išsėtine skleroze draugijos vadovė Neringa Venckienė sako, kad tikrai trūksta informacijos dėl to, kokie pasikeitimai planuojami pertvarkant poliklinikas.
„Nesame tipiniai pacientai, su mūsų diagnoze paslaugos teikiamos ligoninėje“, – sako N. Venckienė.
Anot jos, pacientai paprastai vyksta pas konkretų gydytoją ir tikrai atstumas nėra svarbiausia.
Ne paslaptis, kad pas specialistus uostamiesčio gyventojai važiuoja ir į Kauną ar Vilnių.
„Svarbiausia, kad būtų galima gauti taloną pas gydytoją“, – sako N. Venckienė.
Pakeitė polikliniką
Kad pacientai renkasi ne gydymo įstaigą, o konkretų gydytoją, patvirtina ir kitas pavyzdys.
„Dešimt metų aš ir vaikai buvome prisiregistravę pas šeimos gydytoją privačioje poliklinikoje“, – sakė klaipėdietė Ingrida (vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Anot jos, privati klinika buvo labai patogioje vietoje, 100 metrų nuo namų. Tačiau šeimos gydytoja priėmė sprendimą pakeisti darbovietę ir išėjo dirbti į kitą privačią polikliniką.
„Kita poliklinika yra už 2 kilometrų, tikrai nepatogu, tačiau esame pripratę prie gydytojos, jis žino visas ligų istorijas, mums tinka ir patinka, todėl nieko keisti nenorėjome ir persirašėme į kitą polikliniką“, – pasakoja savo istoriją Ingrida.
Ji sako, kad panašiai pasielgė ir dar nemažai darbovietę pakeitusios gydytojos pacientų.
Ilgas procesas
Klaipėdos vicemerė Vaida Raugelė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad nei pacientai, nei gydytojai ar įstaigų vadovai neturėtų baimintis planuojamos pertvarkos.
„Tai ilgas, apie penkerius metus truksiantis procesas. Yra galiojantys teisės aktai ir reformai įgyvendinti būtina atlikti daug procedūrų ir veiksmų“, – sakė V. Raugelė.
Anot jos, per tą laiką spės pasikeisti ir poliklinikų vadovai, nes baigsis jų kadencijos. Taip pat ji akcentavo, kad dideli pokyčiai turėtų įvykti ir gydytojų grandyje.
„Per artimiausius kelerius metus susidursime su situacija, kai apie 50 procentų pirminės sveikatos priežiūros grandies gydytojų bus pensijinio amžiaus“, – grėsmes vardina V. Raugelė.
V. Butkienė primena, kad nepriklausomų ekspertų darytoje studijoje siūloma tiek statyti naują jūrininkų poliklinikos pastatą, tiek renovuoti trečiąją polikliniką.
„Šiuo finansavimo laikotarpiu ES parama yra numatyta tik vienai poliklinikai“, – sako V. Raugelė.
Anot jos, pasirinkta pirmiausia sutvarkyti Klaipėdos miesto polikliniką, nes jos pastatas yra 2,5 karto didesnis, nei suplanuota nauja jūrininkų poliklinika.
„Pirmiausia bus renovuota trečiosios poliklinikos pastato dalis, kur dabar įsikūręs Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras ir socialinės paramos centras, vėliau po vieną aukštą likusi didžioji pastato dalis“, – planus atskleidžia V. Raugelė.
Anot jos, keliamas uždavinys, kad rekonstrukcijos metu pastato plotas būtų išnaudojamas optimaliai. Bus įrengti universalūs kabinetai, sumažintas nereikalingų koridorių plotas.
„Gydytojai galės įsikurti šiuolaikiškuose gerai sutvarkytuose kabinetuose“, – tikslą įvardina V. Raugelė.
Nepainioti reformų
Pasak V. Raugelės, nors šiandien priimtas sprendimas sustabdyti jūrininkų poliklinikos pastato statybą, tačiau tai nereiškia, kad ateityje prie šio projekto nebus sugrįžta. Tai priklausys nuo patalpų poreikio ir miesto finansinių galimybių.
Dalis jūrininkų poliklinikos gydytojų šiuo metu dirba pastate adresu Pievų Tako g. 38, Klaipėda (buvusi VšĮ Klaipėdos miesto stomatologijos poliklinika). Tačiau pastatas priklauso Valstybinei įmonei Turto fondui. Jūrininkų sveikatos priežiūros centras šias patalpas naudoja pagal panaudos sutartį, kuri galioja iki 2024 kovo 31 dienos.
Šis pastatas taip pat reikalauja remonto.
Tačiau V. Raugelė pažymi, kad reikėtų atskirti dvi skirtingas reformas, kurios vienu metu palies pirminės sveikatos priežiūros sistemą Klaipėdos mieste.
Klaipėdos savivaldybei priklausančių įstaigų sutelkimas trečiojoje poliklinikoje ir pastatų tvarkymo klausimas nėra tiesiogiai susijęs su Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuojamu medicinos sveikatos priežiūros centrų kūrimu.
„Kaip tik šiuo metu vyksta sutarčių derinimas, kuriamo centro veikloje dalyvaus 38 privačios ir valstybinės gydymo įstaigos, proporcingai išsidėsčiusios visame mieste“, – sako V. Raugelė.
