Nurodoma, kad pirmadienį popiet slėgis buvo 1033–1037 hPa, o antradienį 14 val. jis siekė apie 1038–1039 hPa. Trečiadienį ryte buvo pasiektas pikas – apie 1040–1045 hPa, tačiau pats anticiklono centras su dar didesniu slėgiu (1046–1047 hPa) bus piečiau Lietuvos.
Taip pat pranešama, kad, nors slėgis aukštas, tačiau tokio lygio koks buvo pasiektas 2022 m. kovą (1047–1048 hPa) nesieksime. Taigi, ir iki rekordų netrauksime.
Dėl aukšto atmosferos slėgio kai kuriems žmonės ima skaudėti galvą, padidėja kraujagyslių tonusas, prasideda spazmai, gali varginti galvos svaigimas, pykinimas, ima skaudėti širdį, sutrinka regėjimas (prieš akis ima skraidyti „muselės“), jaučiami bendri negalavimai, krenta darbingumas.
Tiesa, šeimos gydytojas Valerijus Morozovas portale „Delfi“ yra minėjęs, kad tyrėjų nuomonės dėl atmosferos slėgio poveikio sveikatai išsiskiria.
„Vienų tyrimas nurodo, kad su didesniu infarktų ir insultu dažniu yra siejamas labai žemas atmosferos slėgis. O gal tiesiog, kai lyja ir sninga, nelabai ir pas tuos daktarus eiti norisi, žmonės gi kantrūs, luktels kol pragiedrės.
Kiti aiškina, kad kraujo spaudimo ir mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų kaltininkas – aukštas atmosferos slėgis. O gal tiesiog, kai šviečia saulė, ir danguje nė vieno debesėlio, taip ir norisi užsiimti kokia aktyvia veikla, nepaisant kamuojamų skausmų.
Abi teorijos turi savo hipotezes: esant mažam slėgiui niekas nesulaiko kraujagyslės iš išorės ir ji plyšta, o esant didesniam – ji traiškoma negailestingos išorės slėgimo jėgos ir irgi plyšta. Bet, panašu, kad žmonės linkę patirti insultus ir infarktus nepaisant to, ar labai ar smarkiai ta atmosferos našta mus spaudžia. Ir, atrodo, kad NASA bus teisūs. Mes esame Žemės gyventojai ir prie Žemės magnetinio lauko, kuriam įtaką daro Saulė, esame pripratę. Kur kas labiau pripratę, nei prie jūros vandens savo nosytėse, mat esam žemės, o ne jūros gyventojai. Ir atmosferos slėgis nepakinta taip drastiškai, kad žalotų mūsų kraujagysles“, – rašė gydytojas V. Morozovas.
