„Tai yra puikūs medikamentai, pradėkime nuo to. Bet jie turi būti vartojami tada, kai turi būti vartojami. Ir neturi būti vartojami savo nuožiūra ar reikalaujant, ieškant tų vaistų“, – LNK žinioms sakė toksikologas dr. Robertas Badaras.
Pagal instrukcijas, raminamieji turi būti vartojami ne daugiau nei 2 mėnesius.
Tačiau štai, kiek, pasak dr. R. Badaro, vartoja lietuviai: „Atliktoje kolegos psichiatro iš Kauno studijoje, buvo įrašytas keistas skaičius – 86 mėnesiai. Vidurkis, kiek Lietuvoje vartojami laiko šie vaistai. Tai neatitinka jokių standartų.“
Ne kartą buvo nustatyta, kad žmonės psichotropiniais vaistais apsirūpina pasidarydami popierinių receptų kopijų. Patys medikai neslepia, kad yra gydytojų, kurie išrašo pacientui raminamųjų, nors jam jie nereikalingi, o galbūt net ir kenksmingi.
Nuo liepos įsigaliojo naujovė – raminamųjų vaistų galima įsigyti tik su elektroniniu receptu. Medikams sunkiau skirti raminamųjų ir su vienu receptu galima gauti tik vieną dozę.
„Lyginant šį periodą nuo vasaros arba rudens mėnesius, tai pasikeitimas, sumažėjimas yra apie pusantro karto“, – sakė vaistininkas Rimvydas Blynas.
Raminamųjų vaistų pardavimo mažėjimą mato ir kiti vaistinių tinklai. Jų duomenys rodo, kad prieš įsigaliojant sugriežtinimams, žmonės skubėjo apsirūpinti, o medikai aprūpinti raminamaisiais.
„Vien per birželio mėnesį 25 proc. daugiau klientų įsigijo raminamųjų receptinių vaistų nei per tą patį laikotarpį pernai. O pačių pakuočių pardavimai šoktelėjo dar labiau – 35 proc. Taigi, daugėjo ne tik išrašomų receptų ir pagal juos skiriamų raminamųjų kiekis“, – LNK žinioms teigė BENU vaistinės komunikacijos vadovas Mindaugas Urbas.
Po liepos žmonės labiau atsisuko į nereceptinius, augalinius preparatus.
„Padidėjo nereceptinių vaistų paklausa. Daugėja žmonių, kurie teiraujasi, kaip įveikti nerimą, nemigą“, – sakė „Eurovaistinės“ farmakotechnikė Elvyra Ramaškienė.
„Jei tai būdavo popierinis receptas, tai nematome visos gydymo istorijos. Tad vertinti, ar tai yra piktnaudžiavimas, ar skiriama, nes reikia, mes neturėjome galimybės“, – sakė R. Blynas.
Vaistininkai sako, kad pacientams vis primena, jog bet kokie vaistai nerimą ir nemigą malšina, bet problemos nesprendžia.
„Kam nesiseka užmigti, iš pradžių reikia peržiūrėti savo dienos režimą. Jei jie dirba iš namų, galbūt per daug laiko praleidžia lovoje, pradeda iš jos dirbti, galbūt per daug kavos geria, mažai mankštinasi. Tai labai svarbu“, – patarė E. Ramaškienė.
Ligoninėse pacientų srautai nesikeičia.
„Tas pacientų srautas kaip buvo, kurie piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis, taip jis ir yra“, – sakė dr. R. Badaras.
Į medikų rankas patenka perdozavę arba vartojantys medikamentus daug metų.
„Tai yra vyresnio amžiaus žmonės ir didžioji dalis – ponios, ne ponai“, – kalbėjo gydytojas.
Medikai gaivina ir tuos, kurie raminamuosius vartoja svaigintis, maišo su alkoholiu. Tyrimai rodo bauginančias tendencijas. Lietuvoje raminamaisiais piktnaudžiauja jau ir paaugliai. Tarp 15–16 metų moksleivių bent kartą raminamuosius vartojo 20 proc., o panorėję gautų raminamųjų net 33 proc. Merginos vartoja 3 kartus dažniau nei vaikinai.
„Ilgą laiką turėjome neribojamą tokių preparatų vartojimą“, – sakė dr. R. Badaras.
To paties tyrimo duomenimis, Lietuvoje daugėja jaunesnių nei 13 metų vaikų, vartojančių raminamuosius.
