„Daviau jiems savo telefono numerį, kadangi tėvelis garbingo amžiaus ir nelabai gali ką nuspręsti įvairiais gydymo klausimais. Iš priėmimo skyriaus nesulaukiau jokio skambučio, po kurio laiko paskambinus į priėmimo skyrių man pasakė, kad jis guldomas į ligoninę, nes pagal jo būklę jam reikalinga priežiūra ligoninėje, – sakė Jolanta.
– Vėliau, kiek teiravomės, jokios informacijos apie gydymo būklę negaudavome. Slaugytojos šios informacijos suteikti negalėdavo, o su gydytoja per dvi dienas susisiekti nepavyko. Gavome kabineto telefono numerį, bet niekas neatsiliepdavo. Aišku, nekaltinu gydytojų, jie turi daug ligonių. Bet kažkokiu būdu sužinoti apie sveikatą tai reikia.“
Neapsikentusi nežinios, moteris nutarė paskambinti į ligoninės administraciją.
„Su manimi susisiekė tik tada, kai pasiskambinau į ligoninės administraciją, kad kažkokiu būdu su manimi susisiektų gydytoja. Tada labai greitai gavau skambutį, viską paaiškino apie jo būklę. Pokalbio pabaigoje dar pasakė, kad jis kritęs, prasikirtęs antakį, užsigavęs galvą, visa akis mėlyna, kaklas mėlynas“, – pasakojo moteris.
Pasak pašnekovės, iš pokalbio su slauge artimieji suprato, kad tėtis prie lovos buvo pririštas.
„Palatos kaimynas tą irgi patvirtino. Matyt, buvo duota daug vaistų, nes, kai parsivežėme namo, jis nesiorientavo net kurioje vietoje yra, nesuprato, kas mes tokie. Prieš tai namuose pats pavalgydavo ir pats į tualetą ėjo. O parsivežėme vos vos judantį“, – sakė Jolanta.
Artimiesiems buvo paaiškina, kad tėtis griuvo palatoje.
„Galbūt ir ligoninėje ėjo naktį į tualetą, atsidūrė visai kitoje aplinkoje, tikrai visko galėjo būti. Bet kodėl mums gydytoja ar slaugytoja iškart nepranešė apie šį nutikimą? Pasakė tik tada, kai norėjome jį pasiimti atgal namo, tik tada sužinojome, kad jis sužeistas. Kai pamačiau, išsigandau, – kalbėjo pašnekovė.
– Aš suprantu, kad dabar virusas, bet kažkaip tą informaciją tai reikėtų gauti. Atrodo, padėtis be išeities, nei lankyti leidžia, nei informacijos suteikia. O namuose tai neramu, kai nežinai, kaip tėveliui ligoninėje sekasi.“
Pasak pašnekovės, dabar tėčio būklė gerėja, jis atpažįsta artimuosius, kalba.
„Noriu tik paviešinti tai, kad lankyti dabar neleidžia, bet jokios informacijos apie ligonius irgi neįmanoma gauti. Su gydytoja nuo pirmadienio ryto iki trečiadienio popietės negalėjome normaliai pasišnekėti“, – sakė Jolanta.
Pateikiame Panevėžio Respublikinės ligoninės komentarą:
Sutinkame, kad atvejis nemalonus nei pacientui, nei artimiesiems, nei ligoninės personalui. Dėl šio paciento nepageidaujamo įvykio pradėtas neplaninis audito tyrimas tikslu išsiaiškinti priežastis, kad galima būtų ateityje išvengti panašių situacijų.
