Mokslininkai ieškojo virusų infekcijų tarp bestuburių gyvūnų – vabzdžių, vorų ir kt., informuoja bbc.co.uk.
Tyrėjai ne tik išplėtė virusų sąrašą, jie spėja, kad tie virusai egzistavo milijardus metų. Tyrimai aprašyti leidinyje „Nature“.
Visos Žemėje gyvenančios būtybės gali užsikrėsti virusais – šie mikroskopiniai parazitai labai gajūs.
Virusologai seniai įtarė, kad trūksta žinių apie esamus virusus.
Apsilankius tropiniuose atogrąžų miškuose ar Afrikos savanose galima išvysti didžiulė gyvūnijos ir augalijos įvairovę, bet ne taip lengva suvokti, kad egzistuoja miriadai mažyčių virusų.
Virusus sunku sugauti, nes jie nematomi. Tai žinodami mokslininkai norėjo ištirti bestuburius. Pastarųjų grupei priklauso vabzdžiai, vorai, kirmėlės ir sraigės. Jie atstovauja daugumai gyvūnų rūšių šių laikų pasaulyje.
Mokslininkai norėjo ištirti visą virusų įvairovę ir ėmė taikyti būdus, kurie parodo virusų genetines žymas jų apkrėstuose organizmuose.
Kaip nauji galingi teleskopai atskleidžia iki šiol neatrastų žvaigždžių, taip naujos technologijos suteikia galimybę pažvelgti į nematomą virusų pasaulį – virusosferą.
Žinome, kad DNR – tarsi mūsų genomo planas. Tačiau daugelis virusų kuria savo genomą iš kitokios cheminės medžiagos – iš RNR (ribonukleino rūgščių).
RNR nukleotidai jungiasi ne į dvi (kaip DNR atveju), o į vieną polinukleotidinę grandinę. RNR sudaro keturi nukleotidai, žymimi raidėmis A, C, G ir U. Naujas sekos metodas suteikia tyrėjams galimybę greitai nustatyti minėtų raidžių seką. Nustačius bet kokios RNR grandinės raidžių seką, galima išsiaiškinti, ar ji priklauso virusui, ar virusas seniai žinomas, ar naujas.
Tyrėjų komanda surinko apie 220 žemėje ir vandenyje, Kinijoje gyvenančių bestuburių, paėmė jų RNR ir pasitelkę naujus metodus atrado beveik 1 500 naujų virusų. Kai kuriuos iš jų buvo sunku įkomponuoti į esamus virusų šeimos medžius.
Profesorė Elodie Ghedin iš Niujorko universiteto aiškino BBC: „Tai didžiausias iš iki šio atliktų tyrimas apie virusus. Be abejonės, jis pakeis mūsų požiūrį į virusų pasaulį ir virusų filogeniją.“
Nors dalis bestuburių nešioja virusus, kurie gali užkrėsti žmones, pvz., zikos ar dengė karštligės virusas, tyrimo autoriai nemano, kad naujieji virusai kelia didelę grėsmę žmonėms. Tiesa, rizikos visiškai negalima atmesti.
Tyrimas taip pat parodė, kad laikui bėgant virusai mutuoja, susikuria naujos rūšys. Anot profesoriaus Erico Delwarto, kartais iš kelių skirtingų virusų susidaro naujas virusas, „virusų genomo plastiškumas nepaliauja stebinti“.
Tyrimas suteikė daugiau žinių ne tik apie virusų įvairovę, bet ir apie virusų istoriją. Pasirodo, dauguma virusų grupių, kurios veikia stuburinius ir žmones, iš tiesų yra kilę iš bestuburių virusų.
Tyrėjų nuomone, virusai veikiausiai veikė bestuburius milijardus metų, taigi greičiausiai bestuburiai yra daugumos virusų nešiotojai.
Mokslininkai mano, kad būsimi tyrimai gali atskleisti dar daugiau naujų virusų.
