„AstraZeneca“ pradėjo savo vakcinos atšaukimo visame pasaulyje procesą, nes „yra daug atnaujintų vakcinų“, pritaikytų naujoms viruso atmainoms.
Kovo mėnesį farmacijos įmonė savanoriškai panaikino savo leidimą prekiauti vakcina Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Gegužės 7-ąją Europos vaistų agentūra (EMA) išplatino pranešimą, kad šią vakciną draudžiama naudoti ES.
Savo pareiškime „AstraZeneca“ paaiškino, kad sprendimas buvo priimtas todėl, jog dabar rinkoje yra daugybė įvairių naujesnių vakcinų, pritaikytų COVID-19 atmainoms. Dėl to sumažėjo „Vaxzevria“, kuri nebegaminama ir nebetiekiama, paklausa.
„Remiantis nepriklausomai atliktais apytikriais paskaičiavimais, pirmaisiais mūsų vakcinos naudojimo metais buvo išgelbėta daugiau nei 6,5 mln. žmonių gyvybių ir pasauliniu mastu pristatyta daugiau nei 3 mlrd. dozių“, – nurodyta pareiškime.
„Mūsų pastangas įvertino viso pasaulio vyriausybės. Ženkliai prisidėjome prie pandemijos įveikimo. Dabar bendradarbiausime su reguliuojančiomis institucijomis ir partneriais, kad sėkmingai užbaigtume šį veiklos etapą“, – teigė bendrovė.
Kitos šalys jau anksčiau atsisakė „Vaxzevria“. Pavyzdžiui, Australijoje ji nebenaudojama nuo 2023 m. kovo mėnesio, nors kalbama, kad dar 2021 m. birželį „Vaxzevria“ išstūmė naujesnės vakcinos.
„AstraZeneca“ sukurta vakcina buvo skirta 18-os metų amžiaus ir vyresniems žmonėms. Skiepą sudarė dvi dozės, paprastai suleidžiamos į rankos deltinį raumenį trijų mėnesių intervalu. Kai kuriose šalyse ši vakcina buvo naudojama ir kaip stiprinamoji.
„Vaxzevria“ pagrindą sudaro modifikuotas virusas, priklausantis adenovirusų šeimai. Šioje vakcinoje yra tik genas, atsakingas už COVID-19 baltymo sintezę. „Vaxzevria“ sudėtyje nėra viruso SŪRS-CoV-2, ji negali sukelti COVID-19.
Nors vakcina pasirodė besanti saugi ir gana veiksminga, ji pasižymėjo retu, bet rimtu šalutiniu poveikiu – tromboze su trombocitopenija. Šis šalutinis poveikis pasireiškė vidutiniškai dviem–trims žmonėms iš 100 tūkst. paskiepytųjų.
Australijoje esančio Deakino universiteto Epidemiologijos katedros vedėja prof. Catherine Bennett sakė, kad vakcina suvaidino esminį vaidmenį pasauliui kovojant su koronavirusu, ypač pandemijos pradžioje, kai vakcinų prieinamumas buvo ribotas.
„Ji išgelbėjo milijonus gyvybių, to negalima pamiršti, – teigė ji. – Ši vakcina iš tiesų buvo labai svarbi pradinio pasaulinio atsako dalis. Tiesa, ji buvo pritaikyta kovoti su pirminėmis COVID-19 sukeliančio viruso atmainomis. Dabar turime naujesnių vakcinų, skirtų apsaugoti nuo naujausių atmainų. Taip pat pasikeitė rizikos vertinimas, kadangi populiacijos yra kur kas geriau apsaugotos. Nors COVID-19 tebesukelia mirčių, tapome atsparesni šiai ligai.“
