Vienos moterys stojo jos pusėn – turi mylėti tokį kūną, kokį turi. Tačiau nemažai buvo ir tokių, kurios ėmėsi moralizuoti – esą jei esi nutukęs, visiems bus geriau, jei papildomus kilogramus pridengsi, pavyzdžiui, skraiste. Situaciją DELFI pakomentavo ir ilgą laiką Amerikoje leidęs bei su kitokiu požiūriu į kūną susipažinęs Andrius Užkalnis.

„Man 19 metų. Sveriu 96 kilogramus. Savo kūne jaučiuosi puikiai, nelaikau savęs labai stambia. Turiu apvalumų, bet man jie netrukdo. Taip, esu laiminga, žinoma, būna dienų, kai graužiu save, kad galbūt pilvas didelis ar dar kažkas. Būna, kad kartais grįžtu iš miesto ar parduotuvės, nes žmonės žiuri į mane visai kitaip. Ir lyg kokie vampyrai įlindę man į galvą privaro blogų minčių. Bet grįžusi namo jaučiuosi laiminga ir savimi“, - DELFI anonimiškai pasakojo mergina.

Ji sakė ne kartą paplūdimyje dėvėdama dviejų dalių maudomuką sulaukė vienodų, jau lengvai nuspėjamų reakcijų.

„Kiti žiūri išsižioję, kiti žiūri, juokiasi. Blogiausia, kai stebi tave ir tas žvilgsnis lyg būtų ne iš šios planetos. Lyg tartum kaip cirke būtum. Kartais net gaunu replikų: „nėščioms negalima maudytis ežere“, o jei pasakau, kad ne nėščia, pradeda juoktis“, - pasakojo pašnekovė.

Mergina penkerius metus gyveno Anglijoje. Jos teigimu, ten žmonės nėra tokie kritiški, nesikiša į kitų gyvenimus, jų nekomentuoja.

„Ten ir nuogas išeik, visiem dzin. Kas kaip nori, taip rengiasi. O čia - nusidažiau plaukus ryškiai ir iškart gaunu etiketę „neformalė“, „nenormali“ ar dar kokia. Anglijoje paplūdimyje visos apkūnios merginos su atskirais maudomukais. Jos savimi patenkintos ir niekas čia nežiūri. O Lietuvoje - tik ateik taip, tai būsi kaip cirko artistas. Visiškai nenormalu. Kodėl aš turiu slėpti tikrąją save? Jeigu man taip gerai yra? Dabar aš turiu nemaloniai jaustis? Galiu pasakyti tą patį lieknoms merginoms - užsidėk skraistę, man tavo kaulai nepatinka“, - stebėjosi jauna mergina.

Žmones reikia atpratinti kištis į svetimus reikalus

Po Ameriką šiuo metu keliaujantis rašytojas ir publicistas Andrius Užkalnis pakomentavo šią situaciją.

- Ar pastebite, kad požiūris į kūną (ir jo svorį) Lietuvoje yra perdėtai didis, lyginant su jūsų pažinta Amerika? Jei taip, kaip manote, kodėl?

- Nemanau, kad perdėtai. Taip, Amerikoje žmonės nekompleksuoja ir nesižudo dėl dviejų kilogramų, bet ten tarp vargšų, ypač žemesniame socialiniame sluoksnyje, tai klaiki epidemija. Man patinka Lietuvoje matyti, kai žmonės rūpinasi savo išvaizda. Išėjau pasivaikščioti ir pasportuoti į miestą, tai Dieve Dieve kaip visgi pas mus panos išsicackinusios. Kiekviena pasiruošus fotosesijai.

- Tai, kad Amerikoje daug nutukusių žmonių, ne tik stereotipas, tačiau ir statistika pasaulinė. Ar papildomi kilogramai ten yra tapę norma? Ar teko išgirsti, kad kas nors skųstųsi, jog prastai atrodo, ar būtų metas į sporto salę?

- Ne, dažniausiai stebina būtent tai, kaip žmonės yra susitaikę su savo klaikiom formom. Ten jiems ne nuo gymo reikia pradėti. Jiems reikia trigubai mažinti porcijas, atsisakyti saldžių gėrimų, kurie yra kalorijų bombos, ir nors po truputėlį judėti. Nors po 100 žingsnių pridėt per dieną. Taigi neišlipa iš mašinos nei burgerio nusipirkimui, nei į banką (viskas pro automobilio langelį); drabužių valykla, ir ta užsakymus pro langelį priima.

- Minėta mergina, apie kurią pasakojau, nebenori eiti į viešus paplūdimius, nes, sverdama 96 kg, ji sulaukia priekaištų dėvėdama tik viendalį maudymosi kostiumėlį. Ką galėtumėte jai patarti? Kaip jai priimti nepažįstamų žmonių kritiką?

- Vyrui lengviau: pasiunti juos ir neklausai. Esu pasakęs ir piktai ir bjauriai, kad mano svoris ar formos nėra niekieno suknistas reikalas. Nei padidėjęs, nei sumažėjęs. Žmones galima atpratinti kištis į svetimus reikalus tik labai brutaliai juos pasiuntus. Jie kitaip nesupranta.

Moterims iššūkiai didesni

Literatūroje dažnai minima, kad yra tarpkultūrinių požiūrio į kūną skirtumų. Dažnai teigiama, kad vakarietiškose kultūrose vyrauja kitoks, lieknesnio kūno, standartas, kuris yra ne visai priimtinas Rytų Europoje. Lietuvių požiūris į savo kūną buvo kiek išsamiau nagrinėtas 2010 m. doktorantės Audronės Miškinytės ir prof. Albino Bagdono tyrime „Jaunų suaugusiųjų požiūrio į savo kūną sąsajos su demografiniais rodikliais“ (visą tyrimą galite skaityti ČIA).

Tyrėjai teigė, kad, palyginus moterų ir vyrų kūno vaizdo aspektus, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai.

„Moterys teikia daugiau svarbos savo fizinei išvaizdai ir ja rūpinasi labiau nei vyrai. Jos taip pat save laiko stambesnėmis, yra labiau susirūpinusios savo kūno svoriu ir yra labiau nepatenkintos tam tikromis savo kūno sritimis nei vyrai. <...> taip pat matyti, kad moterys turi daugiau disfunkcinių įsitikinimų, susijusių su išvaizda, nei vyrai. T. y. jos dažniau linkusios save vertinti remdamosi fizine išvaizda ir yra labiau linkusios save prižiūrėti. Taip pat jos teigia dažniau patiriančios neigiamas emocijas dėl savo kūno išvaizdos nei vyrai“, - rašoma viešai prieinamame tyrime.

Įdomi dar viena detalė.

„Asmenys, kurie turi partnerį, yra linkę pozityviau vertinti savo išvaizdą ir yra labiau ja patenkinti nei asmenys, neturintys partnerio. Jie taip pat yra labiau patenkinti kūno sritimis ir patiria mažiau neigiamų emocijų, susijusių su fizine išvaizda. Taip pat ryškėja tendencija, kad asmenys, turintys partnerį, teigiamiau vertina svorį, yra mažiau jautrūs jo pokyčiams ir mano, kad jų subjektyvi gyvenimo kokybė yra geresnė“, - rašoma tyrėjų darbe.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (731)