Praėjusią savaitę garsiai nuskambėjo žinia, kad Jungtinės Karalystės Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) skelbia naują programą, kurios tikslas – įdarbinti šimtus šeimos gydytojų iš Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos šalių, siekiant sumažinti darbuotojų trūkumą.
Naujoji programa, kurios tikslas įdarbinti 500 šeimos gydytojų prieš įsigaliojant „Brexit“, siūlo 90,000 svarų per metus atlyginimą bei dosnius persikėlimo paketus.
Ministras pripažįsta, kad Lietuva niekada negalėsianti medikams mokėti tokių pinigų, tačiau priduria apie kitokias motyvacines priemones.
„Pirmoji problema – rezidentas studijų metu gauna ir stipediją, ir atlyginimą, o baigus studijas jo pajamos sumažėja. Reikės galvoti, ką su tuo daryti. Gydytojų atlyginimų klausimas – senas kaip pasaulis. Su Jungtine Karalyste mes nesusilyginsime, tą sąžiningai ir drąsiai galiu sakyti, nes tai nerealu. Jie visiškai kitokią dalį nuo BVP skiria sveikatos priežiūrai, jie, galų gale, ir pinigų daugiau turi. Jie gali sau leisti vilioti mūsų medikus. Neseniai buvo paskelbta, kad jie nusivilios kelis šimtus. Kai buvau EBPO susitikime Paryžiuje, britai atsistojo ir įdomiai pasakė – BREXIT gali sukelti problemų dėl laisvos darbo jėgos judėjimo pasikeitimų, gali būti sunku prisikviesti kvalifikuotų specialistų iš rytų Europos. Aš jo ir paklausiau, o ką mums daryti? Iš kur mums kviestis žmones, jei jūs tokią problemą keliate?“, - pasakojo A. Veryga.
Pašnekovo teigimu, Lietuva turi du variantus.
„Arba sugebėsime rasti pinigų, suvaldę savo vidinę sistemą ir galėsime dalį nukreipti gydytojų atlyginimams. Arba, neatmesčiau tokios galimybės, jei situacija taps kritiška, mes turėsime daryti kažką panašaus kaip britai. Sistema turės veikti. Jei atsitiks taip, kad mūsų žmonės išvažiuos, kai mes atlyginimų nepadarysime tokių kaip Vokietijoje ar Britanijoje, turime padaryti, kad žmonės čia jaustųsi ne tik dėl pinigų gerai. Kad jie būtų vertinami, turėtų tinkamas darbo sąlygas, kad nereikėtų dirbti skyriuje, kur yra tik vienas gydytojas ir nėra galimybių suteikti pagalbą ar tobulėti – mes tai darysime“, - žadėjo ministras.
Paprašytas įvardinti šalis, kuriose gydytojai gauna mažesnius atlyginimus nei Lietuvoje ir būtų suinteresuoti atvykti į Lietuvą, A. Veryga turėjo variantų.
„Bet kokiu atveju, tai bus ne Europos Sąjungos specialistai. Aš galiu tik pafantazuoti, kur jau dabar dairosi kitos Europos valstybės. Tai – Ukraina. Tektų analizuoti. Abejoju, kad ką prisiviliotume iš Tolimųjų Rytų šalių, jiems patiems tų specialistų nėra per daug“, - sakė jis.
Ministras tęsė, jog britams, prisiviliojus mūsų specialistus, nebereikia jų mokyti iš naujo – medikų kvalifikacija, parengimas aukšti. Tuo metu Lietuvai ėmus vilioti specialistus iš trečiųjų šalių esą iškart kils licencijavimo, kvalifikacijos pripažinimo problemų.
„Todėl, manau, be pinigų tikrai stengsimės parodyti dėmesį ir įtikinti specialistus, kad jie mums svarbūs, pradėti juos gerbti ir vertinti. Ne visi žmonės ten lekia dėl pinigų“, - įsitikinęs jis.
Juodosios dėmės regionuose
A. Veryga, atsakydamas į skaitytojo klausimą, teigė, jog Lietuva kol kas neturi problemų dėl medikų tygiaus, tačiau pripažino, kad kai kurios specializacijos darbuotojų turime per daug.
„Kai kurių profesijų galbūt rengiama šiek tiek per daug. Kiek man teko girdėti – pavyzdžiui, plataus profilio, bendroji chirurgija. Jei išties taip yra, tada nėra gerai. Tada mes tikrai ruošiame žmones emigracijai, nes jei žmogus negaus darbo čia, jo ištiestomis rankomis lauks bet kur kitur. Tačiau yra specialistų, kurių trūksta – šeimos gydytojų, psichiatrų“, - teigė sveikatos apsaugos ministras.
Jo teigimu, daug realesnė problema yra ta, kad jaunų specialistų yra sunku prisivilioti į rajonines gydymo įstaigas.
„Kai tie žmonės išeis į pensiją ir jei ten nenuvažiuos jauni gydytojai, turėsime juodąsias dėmes, kur specialistų apskritai nebėra. Jauni žmonės dėl įvairiausių priežasčių, ir tikrai ne dėl finansinių, juda iš regionų į centrus. Šis klausimas susijęs ne tik su sveikatos sistema, bet apskritai su regionų vystymu“, - sakė pašnekovas.
A. Veryga stebėjosi, kad rajonų gydymo įstaigos siūlo ne tik gerą atlygį, tačiau ir būstą gyvenimui, kitas nuolaidas, tačiau vis vien ne visada privilioja specialistų.
Nekiš pinigų į sienas
Vienas pirmųjų darbų - peržiūrėti projektams skirtą finansavimą iš valstybės investicijų programos (VIP). Rezultatas – sutaupyti beveik 3 mln. eurų. Tačiau kokia kaina?
„Ši programa visada būdavo karštų politinių batalijų objektas, ta sritis, kurioje būdavo pasigendama skaidrumo, esą tai „politikų pageidavimo koncertas“. Peržiūrėdami VIP, pasigedome jos dermės su Lietuvos sveikatos programa, restruktūrizacijos planu ir kitais dokumentais, kuriuose valstybė aiškiai yra išsakiusi, kuria kryptimi reikėtų judėti. Gal ir žiaurokai skamba, kad yra neinvestuojama į vieną ar kitą ligoninės skyrių, tačiau ką reiškia investicijos į reanimacijos skyrių ligoninėje, kurioje reanimuojamų pacientų beveik nebėra? Sukištume pinigus į sienas, į įrangą, kurios nebūtų kam naudoti“, - DELFI TV konferencijoje apsilankęs sakė A. Veryga.
Nutarta nefinansuoti sterilizacinės įrengimo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tolesnių Kretingos ir Radviliškio ligoninių rekonstrukcijos darbų.
„Yra tokių projektų, kurie metų metais „užtempti“, nebaigti. Būdavo tokia tradicija – gauti nors truputį pinigų, kad patektų į programą, o tada, nutvėrus siūlo galą, kasmet legaliai tą siūlą tempti. Atėję pamatėme, kad jei paliksime taip, kaip yra, nieko negalime planuoti. Pinigai vos ne 20 metų į priekį suplanuoti“, - sakė ministras, pridurdamas, kad pirmiausia sustabdyti dar nepradėti projektai.
Anot ministro, investicijos turi būti nukreipiamos tik į projektus, kurie išties teikia realią naudą pacientams. Pavyzdžiui, bus investuojama į vaikų onkologijos skyrių atnaujinimą ir modernizavimą, į greitosios medicinos pagalbos plėtrą regionuose, gerinant infarkto-insulto klasteryje teikiamų paslaugų prieinamumą.
Kitas žingsnis – peržiūrėti ES investicinių fondų lėšas irjų pasisavinimo galimybes. SAM – viena paskutinių ministerijų, suplanavusių lėšas.
Išsamus pokalbis, kuriame ministras detaliau pasakojo apie karą su alkoholiu ir tabaku - konferencijos vaizdo įraše.
