Vadinamoji juodoji mirtis XIV amžiuje Afrikoje, Azijoje ir Europoje nusinešė apie 50 mln. gyvybių. Kitaip tariant, išnaikino beveik pusę visos senojo žemyno populiacijos.
Paskutinis siaubą kėlęs maro protrūkis buvo fiksuojamas Londone 1665 metais, jis dar žinomas kaip Didysis maras. Tais metais liga miesto gyventojų skaičių sumažino net penktadaliu. XIX amžiuje maro pandemija kilo Kinijoje ir Indijoje, ten nuo šios ligos mirė daugiau nei 12 mln. žmonių.
Keisčiausia, kad ši užkrečiama liga niekaip neatsiduria istorijos šiukšliadėžėje. Ja žmonės vis dar serga Madagaskare, Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Peru. Sunkiausia patikėti tuo, kad nuo maro žmonės miršta ir šiandien – ir net Jungtinėse Valstijose.
Vien šiais metais Amerikoje oficialiai užfiksuota 15 šios ligos atvejų. Vidutinis šios ligos atvejų skaičius per metus – 7, teigia JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro atstovai. Svarbu ir tai, kad skaičius net keturiomis mirtimis didesnis nei įprasta.
Marą sukelia bakterija – maro jersinija (Yersinia pestis). Į Ameriką ją 1900 metais atnešė žiurkės, kurias atplukdė laivai, teigia Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Danielis Epsteinas.
„Maras buvo itin plačiai paplitęs, uostuose kildavo tikros epidemijos. Paskutinis maro protrūkis urbanistinėje aplinkoje buvo Los Andžele 1925 metais. Jį platino miestuose gyvenančios pelės ir žiurkės“, – pasakoja D. Epsteinas.
Liga, kurią nuo gyvūnų žmonėms perneša blusos, pasižymi 30-60 proc. mirtingumu (jeigu negydoma). Skelbiama, kad ligą, laiku diagnozavus, galima lengvai įveikti antibiotikais.
Skaičiuojama, kad daugiau nei 80 proc. maro atvejų Jungtinėse Valstijose – buboninis maras, kuris pažeidžia limfmazgius ir sukelia gangreną. Yra dar du maro tipai – kraują užkrečiantis sepsinis maras ir plaučius pažeidžiantis pneumoninis maras. Kartais labai sunku laiku aptikti ligą, nes jos simptomai, dažniausiai pasireiškiantys po trijų ar septynių dienų, primena gripą. Diagnozę patvirtinti gali tik laboratoriniai tyrimai. Daugiausia ligos atvejų užfiksuojama vasarą, kai žmonės daugiau laiko praleidžia lauke.
Šiuo metu pavojingomis teritorijomis įvardijamos Naujosios Meksikos, Arizonos, Kalifornijos ir Kolorado valstijos. Visi šiais metais užfiksuoti maro atvejai diagnozuoti būtent šiose valstijose arba kitose valstijoje, esančiose į vakarus nuo 100-ojo meridiano. Infekcinių ligų specialistas iš Pitsburgo universiteto sveikatos saugos centro Ameshas Adalja sako, kad būtent galima nubrėžti savotišką „maro liniją“.
„Prerijų šunys – pagrindiniai maro platintojai, o jie gyvena į vakarus nuo 100-ojo meridiano“, – sako specialistas. JAV vakarinių teritorijų geografija ir klimatas jiems puikiai tinka, be to, jie „socialūs gyvūnai“, todėl apkrėstos blusos lengvai gali pasiekti žmones.
Juodakojai šeškai ir kanadinės lūšys – kitos rūšys, galinčios platini marą, sako epidemiologė Danielle Buttke.
Ekspertų teigimu, būtent marą platinantys gyvūnai ir apsunkina kovą su šia pavojinga liga, tvirtina ekspertai.
Vienintelė žmonių liga, kurios pavyko visiškai atsikratyti – raupai, gyvūnai ja neserga ir jos neplatina. Panaši situacija ir su poliomielitu: liga paplitusi tik dvejose šalyse – Afganistane ir Pakistane. Pasaulio sveikatos organizacija aktyviai kovoja ir su šia liga. Rugsėjį pasirodė pranešimų, kad jos epidemija sėkmingai pažabota Nigerijoje (deja, liga, įsiplieskus pilietiniam karui, sugrįžo ir į Siriją).
„Kol neišnaikinsime graužikų, maras visada bus šalia“, – konstatuoja D. Epsteinas.
Kita vertus, Nacionalinio laukinės gamtos sveikatos centro specialistai šiuo metu kartu su keliais laukinės gamtos parkais bendradarbiauja kurdami vakciną, apsaugosiančią juodakojus šeškus ir prerijų šunis. Tyrimas atskleidė, kad prerijų šunis labiausiai vilioja riešutų sviesto skonio jaukas, atskleidė tyrimas.
Sukurta ir leidžiama vakcina juodakojams šeškams. Belieka viltis, kad vakcina padės atsikratyti ligos pavojaus bent jau populiariausiuose valstybiniuose parkuose.
Be to, mokslininkai ieško ir geresnių maro diagnozavimo būdų, planuojama sukurti ir vakciną žmonėms. Kodėl? Anot A.Adaljos, maras klasifikuojamas kaip „A kategorijos biologinis ginklas“.
Septyni maro atvejai per metus yra viena, tačiau biologinio karo grėsmė – viskas kas kita.
