Žinių radijo laidos „Sveikatos laikas“ pašnekovas dr. Tomas Vaičiūnas yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas – ši sritis visuomenėje dar nėra taip plačiai žinoma, tačiau gali padaryti didžiulę įtaką užkertant kelią ligų atsiradimui.

Daktaras pasakojo, kad gyvensenos medicina atsirado tada, kai maždaug prieš 10 metų tarp mokslininkų buvo pradėtas kelti klausimas – jei žinome pagrindinius rizikos veiksnius, kodėl žmogus suserga, ar eliminavus šį veiksnį galima užkardyti ligos atsiradimą, taip pat, jei žmogus jau serga, ar galima pasiekti ligos atsitraukimo?

„Gyvensenos medicina yra grįsta mokslu, ji neturi šalutinių reiškinių. Tačiau reikia suprasti, kad nešnekame apie alternatyviosios medicinos rūšis, šnekame apie mokslu grįstą praktiką. Modernioji medicina tikrai nėra priešas gyvensenos medicinai, nes šiuo metu modernioji medicina gelbsti gyvybes“, – pasakojo laidos pašnekovas.

Tomas Vaičiūnas

Visgi vaistai dažniausiai skiriami valdyti simptomus ir ligą, tačiau neišsprendžia ligos atsiradimo priežasties. Tuo metu gyvensenos medicinoje bandoma išspręsti ligos šaltinį, o kartu su ligą gydančiu gydytoju galima pasiekti gerų rezultatų. Todėl manoma, kad ši sritis turėtų tik populiarėti ir būti labiau įtraukta į sveikatos priežiūrą.

Atsisakyti pieno paskatino liga

Apie gyvensenos pokyčius dr. T. Vaičiūnas pradėjo domėtis dėl savo paties ligos. Nuo pat paauglystės, pasak pašnekovo, jis susidūrė su sveikatos sunkumais, tačiau galutinis taškas įvyko maždaug 26-erių.

„Vis prastėjant sveikatai, man buvo diagnozuota Krono liga. Tai autoimuninė storojo arba plonojo žarnyno liga, kai organizmas žarnyną atpažįstą kaip svetimą ir nuolat atakuoja. Liga pasireiškia dideliais spazminiais skausmais, didele netolerancija maistui, jaučiamas lėtinis nuolatinis žarnyno skausmas, sunku normaliai mąstyti, judėti, kasdien kyla refliuksas, kankina nevirškinimas. Gyvenimo kokybė buvo labai prasta. Taip gyvenau nuo 14 iki 26 metų“, – prisiminė dr. T. Vaičiūnas.

Deja, pasak daktaro, šiai ligai iš esmės gydymo nėra, tik taikoma stiprių hormonų terapija. Visgi likimas pasisuko kitaip ir atsitiktinai parodė kitą ligos sprendimo būdą.

„Tą kartą konferencijoje skaičiau pranešimą, vėliau nuėjau atsisėsti į savo vietą ir šalia sėdėjęs profesorius paklausė, kodėl taip blogai atrodau. Buvau visas išbalęs. Papasakojau, kokią bėdą turiu. Tada jis papasakojo, kad vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad eliminavus tam tikrą maisto produktą ar jų grupę, gali pagerėti.

Sintetinis pienas ateityje pakeis natūralų. Shutterstock nuotr.

Pagalvojau, kaip čia gali taip būti, juk visi tuos produktus vartojome vaikystėje, reagavau labai skeptiškai. Ši produktų grupė yra pienas ir jo produktai. Bet nepraėjus kelioms savaitėms, dėl didžiulių skausmų atsidūriau ligoninėje. Ir pagalvojau – o kas man draudžia pabandyti išimti pieną iš raciono, juk blogiau nebus. Vėliau, kai atlikau tyrimus, išsiaiškinome, kad tikriausiai negalavimai buvo dėl gyvulinės kilmės baltymo ir kazeino, esančio piene“, – pasakojo dr. T. Vaičiūnas.

Nutraukus vartoti pieną, jau po 3 savaičių vyras pajautė akivaizdų rezultatą.

„Visų pirma, daug mažiau spazminių skausmų, žarnyno pūtimo, miego kokybė smarkiai pagerėjo, taip pat ir visa žarnyno veikla“, – kalbėjo pašnekovas.

Sunku patikėti, kokią įtaką organizmui turi žarnyno bakterijos

Laidoje daktaras taip pat kalbėjo apie žarnyno bakterijas, vadinamą mikrobiotą. Pasirodo, jog žarnyno mikrobiota yra neįtikėtinai svarbi visam organizmui.

„Neseniai grįžau iš kongreso, organizuoto JAV. Mane nustebino, kiek mikrobiota turi įtakos visam organizmui. Apskritai, kiek mikrobiota yra mažai žinoma sveikatos priežiūroje. Man buvo atradimas, kad onkologinė ląstelė turi savo mikrobiotą. Dar įdomiau, mažinant onkologinės ląstelės mikrobiotos dydį, priverčiame onkologinę ląstelę sustoti. Pasirodo, jei mes savo žarnyno mikrobiotą puoselėjame, onkologinių ląstelių mikrobiota mažėja“, – įdomius atradimus pasakojo dr. T. Vaičiūnas.

Gerosios ir blogosios bakterijos

Naujausiame pristatytame tyrime paaiškėjo, kad perteklinės raudonos, perdirbtos mėsos vartojimas yra smarkiai susijęs su žalingų medžiagų organizme atsiradimu, o šios medžiagos sukelia lėtines neinfekcines ligas.

„Taip pat buvo stebėta, ką iš savo mitybos išbraukėme, kas iš tiesų turėjo labai gerą teigiamą efektą. Teigiamą efektą turėjo skaidulos – vaisiai, daržovės. Pažiūrėjus į tradicinio lietuvio virtuvę galima pasakyti, kad labai daug dėmesio skiriame gyvulinės kilmės produktams. Išėmėme geruosius produktus iš savo mitybos. Pavyzdžiui, geruosius riebalus, tai yra augalinės kilmės riebalus. Taip pat mikroelementus, kurių daugiausiai yra vaisiuose ir daržovėse. Maksimaliai sumažinome ląstelienos suvartojimą, jos daugiausiai taip pat gauname iš vaisių ir daržovių“, – sakė dr. T. Vaičiūnas.

Būtent ląsteliena yra pagrindinis mikrobiomos gyvybės šaltinis.

„Kūne yra virš 30 mlrd. atskirų mikrobiotos rūšių, kurios tarpusavyje sąveikauja. Žarnyno mikrobiota sąveikauja su širdies aplinkoje esančia mikrobiota ir t.t. Vien aplink akių obuolius yra 4 jos rūšys. Kiek turime sveiką žarnyną, tiek turime sveiką organizmo funkcionavimą. Esminis atsakymas, kaip turėti sveiką žarnyną, yra skaidulos. Nešnekame apie tas skaidulas, kurios iš esmės yra kaip maisto papildas, liofilizuota ar panašiai. Ten mikro ir makro elementų nebėra“, – kalbėjo daktaras.

Įdomu ir tai, kad daugiau kaip 90 proc. laimės hormono serotonino per parą pasigamina storajame žarnyne. Jį gamina prebiotinės kultūros.

„Visiems atrodo, kad laimės hormonas gaminasi smegenyse, bet iš tiesų jis gaminamas žarnyne. Kuo sveikesnę turime prebiotinę kultūrą, tuo daugiau serotonino pagaminama. Prebiotikai minta tik ląsteliena, ypač svarbu vitaminas B1. Kuo serotonino daugiau, tuo daugiau ir melatonino, o tada labai prastai miegame. Žinoma, taip pat svarbu ir nepersivalgyti, nežiūrėti į ekranus prieš miegą ir panašiai“, – sakė dr. T. Vaičiūnas.

Žarnynas

Apie tris ketvirtadalius visų lėtinių neinfekcinių ligų, pasak pašnekovo, yra nulemta netinkamos mitybos.

„O dažniausiai stokojame ląstelienos ir iš jos gaunamų mikro bei makro elementų. 5 g druskos sumažinimas per parą, kartu ląstelienos, vaisių, daržovių, sėklų vartojimas kartu su esama mityba, kraujo spaudimą veikia taip pat, kaip viena dozė vaisto per parą“, – laidos pabaigoje apibendrino daktaras.