Sudalyvavau 4 val. mokymuose: jei norime sušvelninti kraupią Lietuvos statistiką, tai turi žinoti kiekvienas

Savižudybėms galima užkirsti kelią ir išsaugoti gyvybes. Pateikiame svarbiausius žingsnius, kaip atpažinti galimus savižudybės atvejus ir kaip reikėtų suteikti pagalbą asmeniui, ketinančiam nusižudyti.

Lietuva pagal savižudybių skaičių pasaulyje yra antroji (lenkia tik Šri Lanka), o Europoje pagal šį rodiklį šaliai „nėra lygių“. Nors Lietuvos savižudybių statistika nuo 1993 metų smarkiai sumažėjo, vis dėlto skaičiai išlieka baisūs. Kasmet čia nusižudo apie 900 žmonių. Kiekvienais metais Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei 32 savižudžiai, o tai maždaug tris kartus daugiau negu Europos Sąjungos vidurkis.

Ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje vykdomi „safeTalk“ ir „ASIST“ mokymai, kuriuose dalyvauja žmonės, norintys visuomenėje atpažinti asmenis, planuojančius nusižudyti, kad jiems būtų galima padėti ir taip išsaugoti gyvybes.

DELFI žurnalistė dalyvavo 4 valandas trukusiuose „safeTalk“ mokymuose, pagal kuriuos parengtas šis tekstas.

Jei patys galvojate apie savižudybę, kam nors apie tai pasakykite

Pirmiausia, atkreipiamas dėmesys į žmonės, kurie svarsto apie savižudybę. Turėtume ypač susirūpinti, jei žinote, kad žmogus jau turi ar ruošia savižudybės planą.

Tyrimų rezultatai rodo, kad kasdien apie savižudybę pagalvoja 5 proc. visos žmonių populiacijos. Apie tai pagalvoti gali bet kuris iš mūsų, tačiau tokių minčių negalima laikyti savyje.

Kam nors apie tai papasakokite. Pasirinkite tinkamą žmogų, kuriam esate brangus, kuris jūsų svarstymus supras, jūsų problemos nenuvertins, padės suprasti, kad toks sprendimas netinkamas ir žinos, sugalvos ar ras informacijos, kaip jums padėti.

Kaip atpažinti ketinantį nusižudyti?

Vis dėlto, bet kuriuo momentu visuomenėje yra daugiau tų žmonių, kurie apie savižudybę negalvoja ir to neplanuoja, todėl labai svarbu, kad jie prie savęs atpažintų žmones, planuojančius savižudybės veiksmus.

Dažnai žmonės, kurie planuoja nusižudyti, apie tai tiesiogiai arba netiesiogiai pasako kitiems. Labai svarbu tai pastebėti. Neretai žmonės, kurie išgirsta tiesų pasakymą „ketinu nusižudyti“, galvoja, kad kalbama nerimtai arba galvojama, kad jei asmuo ir ketina iš savęs atimti gyvybę, jis to nepadarys. Tai netiesa.

Situacijos būna įvairios, tačiau turite atkreipti dėmesį ir į tiesioginius kvietimus (taip vadinami „ženklai“, kurie gali atskleisti planus žudytis).

Neretai kvietimai būna ir netiesioginiai, sunkiai pastebimi. „Nuo visko pavargau; viskas atsibodo; daugiau taip nebegaliu; nebėra prasmės; jaučiuosi našta; radau išeitį“ – jei iš žmogaus girdite tokius ir panašius pasakymus, turite į tai atkreipti dėmesį ir su tuo žmogumi pasikalbėti.

Nusižudyti ketinantys žmonės gali tapti neatsargiais, aplaidžiais, nerūpestingais, vartojantys alkoholį ar narkotikus. Jie gali tapti labiau užsidariusiais, vienišais, gali vengti bendravimo, gali būti dažnai niūrūs. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į žmogų, kuris staiga kardinaliai pakeitė savo elgesį. Jei savo aplinkoje matote tokius žmonės, atsargiai prieikite prie jų ir pakalbėkite, pasidomėkite jais. Iš pradžių jis gali vengti jūsų dėmesio, tačiau jei parodysite rūpestį ir susidomėjimą, žmogus turėtų atlyžti. Nepradėkite pokalbio panašiomis frazėmis kaip „ko toks (tokia) surūgusi (surūgęs) / piktas (pikta) / liūdnas (liūdna)“.

Mokymuose buvo pateiktas vienas iš atvejų, kuomet žmogus pradėjo aplinkiniams atiduoti savo daiktus - nuo paprastų iki prabangių. Toks ir panašus poelgis taip pat gali būti ženklas, įspėjantis apie savižudybės planus.

Jei jums atrodo, kad žmogus siunčia kvietimus (matote ženklus, jog jis galvoja arba ketina nusižudyti) apie tai tiesiai jo ir paklauskite: „ar tu galvoji apie savižudybę?“ Klausimą galite susieti su kvietimais, kuriuos iki tol pastebėjote, pavyzdžiui, „kartais, kai žmonės ima piknaudžiauti alkoholiu, duoda užuominų, kad žino išeitį, atrodo liūdni ir panašiai, jie gali svarstyti apie savižudybę. Ar tu apie tai galvoji?" Net jei žmogus atsakys neigiamai ar teigiamai, reakcija į šį klausimą leis jums suprasti, ar jo atsakymas tikras ir tvirtas. Jei atsakymas į šį klausimą bus pateiktas ne iš karto, dvejojant ir neužtikrintai, nesvarbu, koks atsakymas bus pateiktas, tai gali reikšti, kad žmogus apie savižudybę vis dėl to kiek nors galvoja ar jau planuoja veiksmus.

Žmogus, kuris negalvoja apie savižudybę bei neplanuoja veiksmų, gaus tokį klausimą, iškart ir akivaizdžiai tai atmes bei atsakys panašiai: „aš liūdnas, turiu problemų, bet nėra taip blogai, kad žudyčiausi“.

Pirmoji pagalba – nuoširdus pokalbis

Retas kuris iš tiesų nori numirti. Didelį palengvėjimą žmogui gali atnešti rūpestingas pokalbis, kurio metu jis papasakos, kas neramina, kokie sunkumai pasidarė nepakeliami.

Pirmąją pagalbą, prilygstančią psichologo konsultacijai, gali atlikti kiekvienas, tereikia įdėmiai klausyti, kartu ieškoti sprendimų, leisti pašnekovui suprasti, kad jis yra svarbus, o problemos iš tiesų svarbios, bet išsprendžiamos, o bet kokio sudėtingumo situacija nėra verta žmogaus gyvybės aukos.

„Pasikalbėkime apie tai; man svarbu; tu man rūpi“ – pokalbyje naudokite tokias ir panašias frazes, leiskite žmogui suprasti, jog jis jums iš tiesų svarbus ir norite jam padėti.

Nepalikite ketinančio nusižudyti vieno

Jei supratote, kad jums pažįstamas žmogus ketina nusižudyti ar galvoja apie save žalojančius veiksmus, pasistenkite užtikrinti jo saugumą. Tai svarbiausias dalykas. Ketinančio nusižudyti žmogaus nepalikite vieno, arba pasirūpinkite, kad su juo kas nors būtų kartu.

Informuokite kitus (artimuosius, draugus, kolegas), kaip jie turėtų elgtis ištikus krizei.

Jei manote, kad žmogus ketina nusižudyti, suraskite jam institucijas ar specialistus (kontaktai po tekstu), kurie galėtų padėti, pasistenkite pasirūpinti, kad konkretus žmogus iš tikrųjų kreiptųsi dėl pagalbos – patys suorganizuokite susitikimą su specialistu, palydėkite tą žmogų ir įtikinkite, jog tai nėra nieko blogo.

Jei užtikote žmogų, kuris jau atlieka savižudybės veiksmus, bandykite tam užkirsti kelią, bet pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu. Jei atliekami žmogaus sveikatai pavojingi veiksmai, nedelsiant skambinkite 112.

Jei norite pagilinti žinias dėl savižudybių prevencijos, registruokitės čia. Ilgainiui bus pateikta informacija apie „safeTalk" mokymus Lietuvoje.

Daugiau informacijos rasite Valstybinio psichikos sveikatos centro svetainėje, specialiai parengtoje atmintinėje, svetainėje „Už saugią Lietuvą“.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.