Mireille Guiliano siūlo labai paprastą, bet veiksmingą būdą, kaip išlaikyti dailią figūrą ir nekintantį svorį, pateikia dešimtis receptų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo netgi tukinantys. Ji pabrėžia, kad renkantis, ką valgyti, svarbiausia yra ne kalorijų skaičius, bet produktų šviežumas, įvairovė ir, be abejo, valgymo malonumas.
Nebijoti naujų iššūkių
„Jei būčiau likusi Prancūzijoje, nebūčiau tiek daug pasiekusi. Gavau išsilavinimą literatūros srityje ir Prancūzijoje galėjau dirbti vertėja raštu bei žodžiu arba universiteto dėstytoja. Jungtinėse Amerikos valstijose norėjau dirbti versle“, - knygos pristatymą pradeda autorė, anuomet pasirinkusi būtent pastarąjį variantą.
Nuskridusi už Atlanto, ji kreipėsi į Prancūzijos prekybos rūmus ir įsidarbino alkoholio pramonėje.
„Buvau vienintelė moteris ir viena jauniausių darbuotojų. <...> Dauguma vyrų man amžiumi tiko į tėvus, o jie ir elgėsi su manimi tarsi su mergaite. Kolegos nemanė, kad moterys pajėgios atlikti tokį darbą, nepaisant to, kad turėjau magistro laipsnį. Turėjau daug išmokti, kad tai pasikeistų“, - tikino Mireille Guiliano.
Viskas pasikeitė laimingo atsitiktinumo dėka. Vos 30 metų perkopusi prancūzė susipažino su vienu turtingiausių savo gimtinės žmonių.
„Po vieno posėdžio per pietų pertrauką prisėdau prie jo. Jis pažvelgė į mane labai prancūziškai – nužvelgė plaukus, akis ir batus. Per tris sekundes jis priėmė sprendimą, kokia aš. Kiekvienas iš mūsų taip pat susidarome išankstinę nuomonę apie naujai sutiktą žmogų“, - pripažino garsi rašytoja.
Naujasis darbas taip pat buvo alkoholio srityje ir Mireille Guiliano iš jo ištrūko tik po dvidešimties metų.
Dieta yra savęs kankinimas
Rašytoja įsitikinusi – yra labai svarbu nebijoti rizikuoti. Ji pati pripažįsta ne visada žinojusi, ką daryti, tačiau svarbiau daryti ir vėliau pasiaiškinti dėl klaidos, nei sėdėti vietoje.
„Pastebiu, kad ypač moterys vis dar bijo žengti žingsnį į priekį. Jos turėtų išanalizuoti riziką, jos pliusus ir minusus ir žengti pirmyn. Net ir dabar, po 20 metų gaunu moterų laiškus, kuriuose jos prašo patarimo, nes bijo kažką daryti. Nereikia. Pažvelkite į viską iš šono, priimkite sprendimą ir darykite“, - ragino M. Guiliano.
Perėjimas iš verslo į literatūros sritį jai buvo lengvas. Moteris pasakoja, kad paskutiniais darbo metais LVMH įmonėje, jai tekdavę Čikagoje, Los Andžele bei kituose miestuose vesti paskaitas apie prancūzišką vyną. Prie jos vis prieidavę žmonės su natūraliu klausimu: „jūs vaikštote į vakarėlius, mėgstate vyną, daug užkandžiaujate, tačiau esate labai laiba. Kaip?“.
M. Guiliano tiesiog atsakydavo su šypsena – prancūzės nestorėja. Tad pirmojoje savo knygoje ji ir pamėgino pasiaiškinti to priežastis – kodėl?
„Man labai padėjo draugo žmona. Ana turėjo problemų dėl svorio. Ji išbandė visas įmanomas dietas ir jai niekas nepadėjo. Anos vyras ragino mane parašyti knygą, suvedė su viena agente, kuri mane tiesiog įsimylėjo“, - knygos užuomazgas mena prancūzė.
Rašytoja ir šiandien yra griežtai nusistačiusi prieš dietas.
„Esu ne tik prieš dietas, aš manau, kad tai pats blogiausias dalykas, galintis nutikti jūsų gyvenime. Dieta lygu kankinimui. Dieta duoda greitų rezultatų, tačiau nė nepastebite, kai grįžtate į pradinę būklę. <...> Galima valgyti makaronus ir numesti svorį, jei žinosite, kaip nesupykdyti savo medžiagų apykaitos“, - mįslingai sakė rašytoja.
6 ar 26 minutės
Mireille Guiliano sako, kad prancūzų mityba labai paprasta. 3 valgiai per dieną, valgomi mažomis porcijomis. Kiekviename patiekale turi būti angliavandenių, riebalų ir baltymų.
„Ryte, po nakties jūsų kūnas turi gauti vandens. Aš tikrai išgeriu 8 stiklines vandens, tačiau įsiminkite paprastą taisyklę – gerkite vandenį tarp maisto, o ne valgio metu“, - pabrėžė ji.
Rašytojos manymu, pagrindinė mitybos taisyklė – mėgautis maistu ir jausti saiką.
„Amerikietės mano, kad prancūzės kas rytą suvalgo po 6 kruasanus ir vis tiek nestorėja. Tai netiesa. Kai prieš 12 metų parašiau pirmąją knygą, situacija pasaulyje buvo daug prastesnė – buvo daugiau anstvorio turinčių žmonių. Jų skaičius didžiausias buvo turtingiausiose valstybėse – Amerikoje, Anglijoje, Naujojoje Zelandijoje. Ten maisto pasirinkimas yra didžiausias. Tokia maisto gausa prieštarauja prancūzų požiūriui. Jūs sėdate prie pietų stalo ir valgote ne daug, o lėtai. Valgyti reikia palengva, valgant po mažytį kąsnelį“, - įsitikinusi autorė.
Ji supeikė įprotį valgyti ir vienu metu skaityti laikraščius, kalbėti telefonu.
„Atrodo, kad pasaulis išėjo iš proto ir nebesuvokia, čia pusryčiai, pietūs ar tiesiog užkandis. Negaliu suvokti, kaip galima kas pusvalandį užkandžiauti. Amerikiečiai patiekalą suvalgo per 6 minutes, o prancūzai per 26 minutes. Čia ir visas skirtumas. Reikia bent 20 minučių, kad ir kūnas, ir smegenys pajustų pasisotinimą“, - aiškino M. Guiliano, pridurdama, kad tai ir yra nutukimo priežastis.
Greitai valgant yra suvartojama trigubai didesnė porcija. Be to, nepasotinamą alkį, jos teigimu, kelia ir maisto pramonės kėslai – į maistą pridėti daug cukraus, druskos.
-10 kilogramų be kančių
Autorė nekalba vien teoriškai. Būdama paauglė, per moksleivių mainų programą ji nuvažiavo į Ameriką ir į Prancūziją grįžo labai sustorėjusi. Laimei, į pagalbą atėjo šeimos gydytojas: supažindino Mireille su klasikinės prancūzų virtuvės principais, laiko patikrintomis prancūzų gudrybėmis ir taip padėjo jai sulieknėti. Pakeitusi mitybos įpročius ir gyvenseną, Mireille iki šiol džiaugiasi visais gyvenimo malonumais.
„Jei jau turite antsvorio, reikėtų keisti pažingsniui. Perskaitę kad ir mano knygą, nebandykite šimtų patarimų įgyvendinti iš karto. Moterys man laiškuose rašo, kad mano patarimas pradėti tik nuo trijų pokyčių, joms buvo tikrai naudingas. Jos valgo lėčiau, 20 minučių pasivaikšto, geria vandenį ir vartoja jogurtą. Per metus tokioms moterims, visiškai nekeičiant mitybos ir gyvensenos įpročių, pavyksta atsikratyti iki 10 kilogramų“, - pasakojo M. Guiliano.
Prancūzė tikino, kad kiek spėjo paragauti, Lietuvoje jogurtai yra aukštos kokybės.
„Jogurtas yra svarbus mūsų mityboje ir jį per 5-10 minučių galite gamintis ir patys. Jogurtas tirpina riebalų ląsteles. Jei per dieną kartą ar du kaip daro prancūzės vartosite jogurtą, per metus nepastebėsite, kaip numesite 5 kilogramus. O jei gaminsitės patys, savikaina bus kone 6 kartus pigesnė“, - žadėjo autorė.
Maisto gamyba namuose – taip pat prancūziškos gyvensenos dalis.
„Svarbu pirkti šviežius produktus, o ne parduotuvėje paruoštus patiekalus. Tačiau jei labai norisi picos, suvalgykite gabalėlį ir savęs nekankinkite“, - teigė moteris.
Ji sakė suprantanti žmones, kurie daug dirba ir neturi laiko sveikai maitintis.
„Kai man teko maitintis pusfabrikačiais, aš jaučiausi prastai. Toks maistas persūdytas, netekęs tikrojo skonio, jame daug sirupų ir kitų cheminių medžiagų. Tai gali sukelti įvairiausias ligas, įskaitant vėžį. Turime išmokti savo laiką. Išsivirę sriubos jos likutį įdėkite į šaldiklį. Pagalvokite apie savo senelius, apie tuos, kurie dirbdavo laukuose, ir prisiminkite, ką jie įsidėdavo valgyti“, - patarė M. Guiliano.
Kodėl gi ne?
Paprašyta įvardinti produktus, kurių niekada nevalgo, knygų autorė pripažino su saiku vartojanti mėsą.
„Pradėjusi užsiiminėti joga pastebėjau, kaip gerai jaučiuosi, kai kartais savaitę maitinuosi vegetariškai. Valgau daug žuvies – daugiausiai lašišų, upėtakių ar sardinių. Dievinu daržoves, tiek žalias, tiek virtas garuose. Vakarienę išmokau pagaminti per 10 minučių. Daugumą receptų iš mano knygų galima pagaminti per 10-30 minučių. Tikiu, kad daugelis gali rasti tiek laiko“, - šyptelėjo ji.
M. Guiliano sako, kad sveikai maitinantis nereikia nieko absoliučiai atsisakyti – tereikia vengti arba tai vartoti labai mažomis porcijomis ir retai.
„Man pakanka vieno mažo šokolado gabalėlio po pietų. Jį valgau kas porą dienų, nes žinau, jei pertrauka tarp šokolado mėgavimosi bus per ilga, kitąkart suvalgysiu visą plytelę“, - tikino autorė.
Be to, jos teigimu, labai svarbu neiti į parduotuvę alkanam. Po darbo ar paskaitų derėtų grįžti namo, pavalgyti ir tik tada eiti pirktis naujai dienai.
Kiekvienai, kuri bandė laikytis dietų ir jų neištvėrė arba jomis nusivylė, autorė siūlo tikrai malonų būdą, kaip išlikti lieknai, – gyvenimą be korseto, neatsisakant vyno, duonos ir netgi šokolado. Pourquoi pas? Kodėl gi ne?
