Savo malonumui bėgiojančių žmonių skaičius Australijoje nuo 2006 iki 2014 metų padvigubėjo: dabar savo malonumui ir sveikatos labui bėgioja daugiau nei 1,35 mln. australų (7,4 proc. visų šalies gyventojų).
Britanijos sporto medicinos žurnale neseniai paskelbtose didelio masto tyrimo išvadose teigiama, kad bėgiojimas gerokai pagerina sveikatos būklę ir mažina mirties riziką. Nebūtina bėgioti greitai, kad pajustumei naudą.
Riziką mirti nuo vėžio mažina penktadaliu
Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad bėgiojimas sumažina nutukimo, didelio kraujospūdžio, aukšto cholesterolio, neįgalumo, antrojo tipo diabeto, širdies ligos ir vėžio riziką. Be to, pagerėja ištvermė, širdies darbas, pusiausvyra ir medžiagų apykaita.
Tai yra svarbūs bendros sveikatos komponentai. Todėl būtų logiška manyti, kad bėgiojimas ilgina gyvenimą. Vis tik ankstesnių tyrimų duomenys šiuo klausimu nebuvo tvirti.
Tačiau 14 atskirų tyrimų analizė atrado ryšį tarp bėgiojimo ir rizikos mirti nuo visų priežasčių, širdies ligų ir vėžio.
Analizė apėmė daugiau nei 230 tūkst. dalyvių, kurių 10 proc. bėgiojo. Tyrimų dalyvių sveikata buvo stebima nuo pusšeštų iki 35 metų. Šiuo laikotarpiu mirė 25 951 dalyvis.
Kai buvo išanalizuoti gauti duomenys, buvo nustatyta, kad bėgiojusiems tyrimų dalyviams buvo 27 proc. mažesnė rizika mirti tyrimo laikotarpiu nuo bet kokios priežasties, lyginant su nebėgiojusiais. Kalbant konkrečiau, jiems buvo 30 mažesnė rizika mirti nuo širdies ligų ir 23 proc. mažesnė rizika mirti nuo vėžio.
Daugiau – nebūtinai geriau
Nustatyta, kad pabėgiojus vos kartą per savaitę, arba 50 minučių per savaitę, sumažėja rizika mirti tuo metu. Ir tokia nauda nei didėja, nei mažėja padidinus bėgiojimo laiką. Tai džiugi žinia tiems, kas neturi laiko ilgai sportuoti. Tačiau tai neturėtų nuvilti ir tų, kurie mėgsta pabėgioti ilgiau ir dažniau.
Taip pat nustatyta, kad net ir „užkietėję“ bėgiotojai, bėgiojantys kad ir kasdien ar bent keturias dienas per savaitę, gauna naudos savo sveikatai.
Taip pat nauda nedidėja, jeigu bėgiojama dideliu greičiu. Nustatyta, kad poveikis panašus, bėgiojant nuo 8 iki 13 km per valandą. Galima daryti išvadą, kad sveikiausia – bėgioti sau komfortiškiausiu tempu.
Nepamirškite rizikos
Jei bėgiojama labai dažnai, galimos traumos. Taip įvyksta dėl nuolatinio mechaninio streso audiniams, kurie negauna pakankamai laiko atsigauti. Riziką didina ankstesnės traumos ir fizinės veiklos ilga trukmė.
Riziką galima sumažinti, vengiant bėgioti nelygiais ar kietais paviršiais, avint tinkamą avalynę ir stengiantis staiga nedidinti bėgimo tempo ir trukmės.
Taip pat egzistuoja staigios mirties fizinio aktyvumo metu rizika, nors taip nutinka labai retai.
Svarbiausia reikia pabrėžti, kad bėgiojimo nauda atsveria susijusią riziką. Trumpesnė trukmė ir lėtesnis tempas dar labiau sumažina riziką.
Patarimai pradedantiems
Pradėkite lėtai ir pamažu didinkite tempą, trukmę ir dažnumą per savaitę. Užsibrėžkite per savaitę bėgti 50 minučių ar daugiau ir bėkite jums komfortišku tempu. Bėkite pastoviu tempu, tačiau nenusivarykite nuo kojų: nauda bus tokia pati, ar bėgsite ilgiau kartą per savaitę ar kelis kartus, bet trumpiau.
Jeigu nemėgstate bėgioti vienas (-a), prisijunkite prie kokios nors grupės. Tai padės padidinti ir jūsų motyvaciją ir taps smagia socialine veikla. Pradžioje bėgti gali būti sunku, tačiau neturi būti per sunku. Jeigu nemėgstate bėgioti, neverskite savęs. Egzistuoja daugiau nei 800 kitų įdomių sportinių veiklų, kuriomis galite užsiimti. Kitokios sportinės veiklos (plaukimo, teniso, važiavimo dviračiu ar aerobikos) nauda sveikatai yra panaši į bėgimo.
