Į klausimą, ar verta lieti prakaitą sporto salėje, vieno sostinės sporto klubo lankytojai sutartinai atsakė – sportuoti neabejotinai verta dėl sveikatos, dėl geros nuotaikos, be to, tikino patys sportuojantys reguliariai, ne tik trumpą laikotarpį po Naujųjų metų.
Šiaip ar taip, kelios pirmos dienos po Naujųjų sutikimo būna tiesiog perpildytos.
„Kiekvienais metais sausio pradžioje stebime apie 15–20 proc. didesnius srautus“, – teigė „Impuls“ ir „Lemon Gym“ sporto klubų marketingo projektų vadovė Augustina Ramonienė.
Ji pridūrė, kad pasiryžimas sportuoti išlieka daugiau nei vieną ar kelis mėnesius: „Matome, kad jie sportuoja daug ilgiau – iki vasaros, vasarą mielai sportuoja tiek lauke, tiek sporto klubuose, o rudenį grįžta labai stipriai į sporto klubus.“
Nors, gydytojų teigimu, vis dar per mažai lietuvių sportuoja; 2023 m. paankstinta privaloma širdies ir kraujagyslių patikra parodė – ne vienas gerai besijaučiantis žmogus turi rimtų sveikatos problemų.
Pasak Šeškinės poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vedėjos Natalijos Šertvytienės, daugelio žmonių organizme – „didelis cholesterolio lygis, didesnis ar ribinis cukraus lygis kraujyje“, atlikti tyrimai parodo, kad žmogus patenka į didelės rizikos grupę, o tada jis susimąsto.
Kita vertus, Jungtinės Karalystės mokslininkai nemano, kad šiandien pat reikėtų skubėti į sporto klubą, – sveikatai į naudą tiesiog pasivaikščioti.
„Išeikite į lauką, pasivaikščiokite 20–30–40 minučių, kai galite. Kuo greičiau vaikščiosite, tuo greičiau pradės dirbti jūsų širdis.
Kuo labiau apkraunate širdį, reikalaudami, kad ji sunkiai dirbtų, pumpuotų kraują į raumenis, tuo efektyvesnė ji taps“, – teigė JK mokslininkė Jo Blodgett.
Net ir nemėgstantiems pasivaikščioti Anglijos mokslininkai turi gerų žinių – ištyrus 15 tūkst. žmonių iš Anglijos, Suomijos, Danijos ir Nyderlandų, paaiškėjo – net elementarūs tempimo, pusiausvyros gerinimo, raumenų tonuso stiprinimo pratimai yra naudingi širdžiai.
Sporto ir sveikatos srities specialistė Shenal Pinto Pereira pataria: „Kai einate apsipirkti, nevenkite sunkesnių nešulių, patys parsineškite pirkinius namo. Nevažiuokite liftu. Net maisto produktų dėliojimas į lentynas naudingas raumenims. Judėjimas neturi būti kažkas itin sudėtingo – tiesiog stenkitės kasdien užsiimti kokia nors veikla“.
Sportuoti ypač reikia tiems, kurie dirba sėdimą darbą.
„Dauguma iš mūsų dirba su kompiuteriu, darbas yra sėdimas, darbas yra biuruose, kontorose, kur dažniausiai – ne visada tinkamas oras. Krūviai yra labai dideli, stresai labai dideli“, – vardijo N. Šertvytienė.
Pasak Lietuvos medikų, fizinė veikla įpročiu tampa nedaugeliui, daliai žmonių veikiausiai pritrūksta paskatinimo ir palaikymo iš aplinkinių.
„Gal tai turėtų daugiau [kompensuoti] darbdavys, gal tai turėtų būti kažkiek kompensuojama Ligonių kasų“, – svarstė N. Šertvytienė.
Pastebima, kad sporto klubuose žmonės dažnai renkasi grupines treniruotes ar ateina su draugu – kad pasiryžimas sportuoti greitai nedingtų.
A. Ramonienės teigimu, „ypatingai populiarėja grupinės treniruotės, treniruotės bendruomenėje, su profesionaliais treneriais, treniruotės, kurios skirtos ne tik kūnui, bet ir sielai“.
Higienos instituto duomenimis, 2022 m. dėl kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje mirė daugiau nei 22 tūkst. gyventojų, o tai yra 53 proc. visų mirties atvejų šalyje.
font-family:"Times New Roman",serif;mso-ansi-language:LT'>Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
