Jei kambaryje daug CO2 – ligos tikrai puls
Mažai žinoma, kad nuo oro kokybės gali smarkiai priklausyti, kaip organizmas reaguos į ligas. Kaip Žinių radijo laidoje „Labas, Milda“ pasakojo šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, per pandemiją aktyviai pradėta kalbėti apie CO2 koncentraciją patalpose. Kuo daugiau CO2 patalpoje, tuo didesnė tikimybė, kad dažnai sirgsime įvairiomis ligomis.
„Kodėl visi suserga oro uostuose ir lėktuvuose – nes labai didelė CO2 koncentracija ir uždara patalpa. Neužtenka, kad oras greitai keistųsi, dar reikia, kad jis būtų praturtintas deguonimi ir išleistų anglies dvideginį. Jei jokio vėdinimo kambariuose nepaliekame, tikrai dažnai sirgsime, nesvarbu, kad kambaryje bus +23 laipsniai“, – sakė gydytojas.
Geriausias sprendimas, norint neužsikrėsti viešose patalpose, o ypač lėktuvuose, pasak gydytojo, yra paprasčiausia medicininė kaukė, kurios dauguma lietuvių, deja, bet nuo pandemijos laikų itin nemėgsta.
„Net jei visas apsipurkši eteriniais aliejais, jie jokių virusų ir bakterijų nenužudys. Jei norime apsisaugoti, pakankama ventiliacija ir kaukė oro uoste bei lėktuve yra būtina, taip pat ir rankų plovimas“, – kalbėjo V. Morozovas.
Laidos metu klausytojas uždavė klausimą, ką reiškia, jei šaltame ore pasivaikščiojus ar pabėgiojus pradeda skaudėti gerklę.
„Tai yra jautri gerklė, ir vienintelis būdas ją pripratinti prie oro pokyčių yra grūdinimasis, nuolatinis buvimas šaltame ore. Grūdinimosi esmė yra pripratinti savo organizmą prie išorinių pokyčių, tai yra kiekvieną dieną aktyvus buvimas lauke“, – patarė V. Morozovas.
Vis daugiau vaistų ir vis mažiau sveikos gyvensenos
Pasak gydytojo, lietuviai pastaruoju metu darosi vis panašesni į stereotipinius amerikiečius.
„Į tokius, kurie piešiami karikatūrose, kaip visi įsivaizduojame, į homerius simpsonus, kurie niekuo nepasitiki, daug vartoja, geria ir valgo bet ką, į gydytojus žiūri piktai. Deja, bet einame tuo vartojimo keliu. Labai norėtųsi, kad būtume kaip italai, kurie yra atsipalaidavę, arba pamiegotume po pietų, kaip kokie graikai, gautume daug saulės, kad lietuviška dieta būtų taip pat linksniuojama kaip jų Viduržemio jūros dieta.
Bet, deja, esame labiau kaip amerikiečiai, su pertekliniu vaistų ir papildų vartojimu, nepasitikėjimu ir nuolatiniu zyzimu. Mes tik gydome, bet nieko nedarome dėl sveikatingumo. Mūsų ir sistema taip sukurta, kad žmogus gautų kuo sunkesnę diagnozę ir kuo „mandresnį“ tyrimą“, – kalbėjo gydytojas.
Tad visa sistema, kaip sako V. Morozovas, sukurta gydymui, bet ne sveikatos gerinimui, o apie sveikatinimą dažniausiai kalba tik tie, kurie įsivaizduoja tai kaip „subinės mirkymą eketėje“.
Tačiau į eketes lįsti staiga gydytojas nepataria.
„Jei turite pažįstamą, kuris turi nelabai gerai besiverčiantį urologijos arba ginekologijos kabinetą, ir jam reikia daug pacientų, tada taip, visus draugus susodinkite į eketę ir tada jis turės labai daug darbo“, – sakė V. Morozovas.
Gydytojas pabrėžia, kad norint lįsti į vandens telkinius lauke visais metų laikais, reikia tai pradėti daryti ne šaltuoju metų laiku, o vasarą. Kai į šaltą vandenį pradedama lįsti tik atvėsus orams, sveikatai tai gali labai pakenkti.
Grūdinimasis turi būti palaipsnis, nuolatinis ir nepertraukiamas saugaus streso sukėlimas savo organizmui. Pradėjus tik dabar, iš pradžių reikėtų pradėti nuo braidžiojimo, apsipylimo šaltu vandeniu ir tik po kurio laiko įlįsti visu kūnu.
Visgi grūdinimasis nebūtinai yra tik lindimas į šaltą vandenį. Tai gali būti ir fizinis aktyvumas lauke bet kokiu oru.
Peršalus svarbiausios 2 taisyklės
Pasak gydytojo, jei peršalus į pirtį einama su saiku, ji tikrai gali pagerinti sveikatą.
„Jei kalbame apie pirtį, kurioje varžomės, kas pasieks 100 laipsnių ir ilgiau išsėdės, nieko bendro su sveikata tai neturi. Jei kalbame apie 50–60 laipsnių karštį pirtyje, tai yra gerai ir sąnariams, ir širdies bei kraujagyslių sistemai, ir peršalimui.
Tačiau yra sąlyga, kad organizmui tai būtų įprastas dalykas ir darytume tai dažnai. O ne tada, kai seneliui pasidarė su širdimi blogai, nunešate jį į pirtį, nes Morozovas per radiją taip sakė, ir jis ten numiršta, nes gyvenime į pirtį nėjo. Čia lygiai taip pat, kaip su grūdinimasis“, – sakė V. Morozovas.
Pradėjus kilti temperatūrai, vienas iš būdų sušilti yra išgerti karštos arbatos ir susivynioti į antklodes, nueiti į karštą vonią arba į pirtį.
„Padėti organizmui pakelti temperatūrą ir kovoti su virusu, tai tikrai geras būdas. Bet turime priprasti prie pirties ir gerai toleruoti ją“, – sakė gydytojas.
Norint išsigydyti peršalimą, sako V. Morozovas, reikia laikytis 2 taisyklių – vartoti skysčius ir duoti savo kūnui komfortą.
Tad jei nuo vaikystės šeimoje mama ar močiutė peršalus liepdavo gerti šiltą pieną su medumi ar ant krūtinės dėti svogūnus, lygiai tą patį galite daryti ir suaugus, nes tai suteikia tam tikrą komfortą ir palengvėjimą.
Tačiau blogiausia, ką galima padaryti susirgus, tai išgerti vaistų ir eiti į darbą. Ne tik dėl to, kad bus užkrėsti ir visi aplinkiniai, bet ir dėl to, kad susirgus organizmas siunčia signalą privalomai pailsėti.
„Labai plati tema, kuo ir domiuosi, tai yra nuovargis. Kai su pacientais pradedame apie tai kalbėti, pirmas dalykas, ką pasakau, tai kad jūs niekam nieko neskolingas. Jei vis tiek einate dirbti, nuovargis tampa puoselėjamas jūsų pačių. Tada reikia sau atsakyti į klausimą, ko tau reikia, ar pagerinti sveikatą, ar užsimesti daug kalorijų ir susirasti antrą darbą, tokiu atveju ne pas gydytoją reikia eiti“, – sakė gydytojas.
Vienas didžiausių mitų, pasak gydytojo, yra teiginys, jog dabar neturiu laiko rūpintis sveikata, o pasirūpinsiu ja tada, kai išeisiu į pensiją.
„Mitas, kad jau per vėlu grūdintis ir keisti savo gyvenimo būdą, nes niekada ne per vėlu. Bet nereikia tikėtis, kad kažkas tai padarys už mus. Sugalvojame skiepytis, einame ir tai padarome, sugalvojame sportuoti, einame tą ir daryti. Keičiame gyvenimo būdą palaipsniui, saugiai ir nepertraukiamai“, – kalbėjo V. Morozovas.
