„Pečių mobilumo stoka dažnai kyla dėl peties sąnarių sustingimo, kitaip vadinamo „užšalimo“. Peties sąnario kapsulė sudaryta iš jungiamojo audinio – raiščių, kurie pritvirtina petį prie rankos. Kai kapsulė sustingsta arba patinsta, jūsų pečiai sustingsta, ir pečių kaulai negali laisvai judėti sąnaryje. Dauguma pacientų, kurie susiduria su peties sąnario sustingimo problema, yra moterys nuo 40 iki 60 metų amžiaus, vyrai dažniau patiria peties traumas. Be to, nėra vienos sustingusio peties priežasties“, – sako gydytojas Alius Pauža.
Kodėl petys susitingsta?
Normalus, sveikas petys yra judriausias kūno sąnarys. Kiekvienas žmogus turėtų lengvai su rankomis pasiekti: virš galvos, per visą kūną, už nugaros, iš šono į šoną.
Susidūrus su problemomis skausmo stiprumas, kurį patiria pacientai, gali skirtis: kai kuriems pasireiškia stiprus maudimas, kitiems – tik lengvas. Tai lemia uždegimo reakcijos, kurios išsivysto sąnario viduje kaip ligos proceso dalis.
„Dauguma pacientų, kurių pečiai yra sustingę, sako, kad jų skausmo lygis laikui bėgant svyruoja. Pradinėje fazėje skausmas dažniausiai būna ūmiausias, ypač naktį, ir tai gali sukelti rimtus miego sutrikimus. Praėjus 6–8 mėnesiams po pradžios dauguma pacientų sako, kad jų skausmas žymiai sumažėjo. Tuo tarpu kiti vis dar jaučia didelį skausmą praėjus daugiau nei dvejiems metams, – teigia A. Pauža. – Dauguma pacientų, kurie turi peties sustingimą, dėl patiriamo skausmo apriboja judesius, tačiau judesių ribojimas tik pablogina situaciją. Paprastai pacientų noras gydytis yra susijęs su skausmo stiprumu ir kaip ilgai tai tęsiasi. Pacientai, kurie jaučia nedidelį skausmą ir diskomfortą, linkę delsti. Dauguma pasveiksta taikant nechirurginį gydymą, dažniausiai tai – kineziterapija, fizioterapiją. Sustingusių pečių reabilitacija yra labai skausminga ir ilga, gali užtrukti ne vienerius metus. Kai pacientai kreipiasi per vėlai ir yra pavargę nuo skausmo, galime atlikti operaciją, taip pat taikome procedūrą peties sąnario atpalaidavimą nejautroje, bet tai nereiškia, kad problema išsprendžiama. Po šios procedūros reikalinga reabilitacija“.
Didesnė rizika turėti peties sustingimą:
– Jei esate vyresni;
– Turėjote rotatoriaus manžetės (grupės sausgyslių peties sąnaryje) traumą;
– Sergate širdies ir kraujagyslių ligomis;
– Susidūrėte su skydliaukės problemomis;
– Sergate diabetu, artritu ar kitomis ligomis.
Kiek anksčiau Delfi rašė, kokius pratimus turėtų atlikti 40 vyras arba moteris.
Vienas iš širdies būklę rodančių rodiklių – pulsas. Jis ramybės būsenoje 40-mečiams turėtų būti nuo 65 iki 70 širdies susitraukimų kartų per minutę. Jei pulsas didesnis, padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL).
„Kitas rodiklis – per kiek laiko pulsas atsistato po fizinio krūvio, trunkančio 3–5 minutes. Fizinis krūvis turėtų būti kuo intensyvesnis, kai bėgame, lipame laiptais, stengiamės kuo daugiau nueiti ir po jo būna sudėtinga kvėpuoti. Jei pulsas po tokio krūvio padidėjo apie 180, per minutę jis turi sumažėti iki 165 arba dar mažiau, tai reiškia, 15 dūžių per minutę. Jei per minutę atsistato tik 10 dūžių, sakome, kad širdis patiria gana didelį stresą ir sunkiai pereina prie įprasto aktyvumo“, – sakė profesorius Albertas Skurvydas.
Vienas geriausių standartinių pasitikrinimų, pasak profesoriaus, yra 6 minučių ėjimo testas.
Vyrai per šį testą turėtų nueiti ne mažiau nei 800 metrų, o moterims reikia įveikti ne mažiau nei 750 metrų.
„Kitas širdies darbo pasitikrinimas – per kiek laiko nubėgate 2,4 km. Gerą pažymį galima rašyti tada, jei vyras juos nubėga per 12 minučių, moteris per 14 minučių“, – kalbėjo prof. A. Skurvydas.
Visą tekstą apie standartinius pratimus, kurie rodo sveikatos būklę, rasite čia.
