1897 metais buvo išleista Bramo Stokerio knyga „Drakula“, sukėlusi didžiulį susidomėjimą žmonių kraują siurbiančiai vampyrais, kuris taip niekada ir neišnyko. Šiame romane grafas Drakula maitinasi žmogaus krauju ir iš paliegusio senio virsta juodaplaukiu „superatletu“.
B. Stokerio romaną, o taip pat anksčiau pasirodžiusius kūrinius (kaip, pavyzdžiui, romaną „Carmilla“ apie lesbietę vampyrę), savo ruožtu įkvėpė šimtmečius gyvavusios istorijos, susijusios su krauju ir jo tariama gydymo ir regeneravimo galia.
Romos laikais ligoniai, ypač sergantieji epilepsija, buvo raginami stebėti gladiatorių kautynes, kad vėliau galėtų atsigerti šviežio nužudyto gladiatoriaus kraujo, kuris neva padėdavo pagyti.
Vėlesniais laikais medicina daugiausia dėmesio skyrė kraujo nuleidimui, o ne jo gėrimui. Tačiau tikėjimas kraujo galia gydyti ir jauninti išliko. Kraujo nuleidimas buvo dažna medicininė procedūra beveik 2000 metų. Įdomiausia, kad Viduramžiai kraują nuleisdavo ... barzdaskučiai.
Pasakojama, kad XVI-ame amžiuje Vengrijoje grafienė Elizabeth Bathory maudydavosi nužudytų 650 nekaltų mergelių kraujyje. Ji tikėjosi, kad jų šviežias kraujas padės jai išsaugoti blėstančią jaunystę.
Tai tikra nesąmonė. Ar tikrai?
Kraujo perpylimas jau dešimtmečius gelbsti žmonių gyvybes, o ir pats kraujas yra be galo maistingas. Norėdamas tą parodyti, M. Mosley'is nusprendė iš savo kraujo pasigaminti ... pudingą. Kraujyje yra daug geležies, baltymų ir vitamino C. Kraujas taip pat yra gana kaloringas. Iš tiesų viename mililitre kraujo kalorijų yra beveik dvigubai daugiau nei, tarkime, aluje.
Sklando legendos, kad šviežias kraujas gali gerokai daugiau nei tik pamaitinti. Teigiama, kad kraujas taip pat turi transformavimo galią. Ir šiuolaikinis mokslas – bent jau kalbant apie kraujo perpylimą – tai patvirtina.
Jauno kraujo poveikis senoms smegenims yra ypač akivaizdus pažvelgus į smegenų ląsteles. Pelėms – kaip ir žmonėms – senstant, neuronai tampa panašūs į senus susiraukšlėjusius žemės riešutus. Į senas smegenis suleidus šviežio kraujo, smegenyse ima formuotis naujos neuronų jungtys ir apskritai smegenys atjaunėja.
S. Villeda mano, kad kažkas jauno kraujo sudėtyje suaktyvina senų pelių kamienines ląsteles, kurios savo ruožtu skatina naujų jaunų neuronų formavimąsi.
Nors dauguma iki šiol atliktų mokslinių tyrimų buvo atlikta su graužikais, Stanfordo universitete neseniai prasidėjo eksperimentai, kurių metu asmenims, kuriems diagnozuota ankstyva Alzhaimerio stadija, buvo leidžiama jaunų savanorių kraujo. Ar S. Villeda tiki, kad ateis laikas, kai atminties netenkantiems senyviems žmonėms bus reguliariai suleidžiama jaunų žmonių kraujo?
„Aš tikiuosi, kad mes galėsime nustatyti kraujyje esančius jaunystės faktorius, kuriuos norime suaktyvinti, ar senėjimo faktorius, kuriuos norime nuslopinti, – sako mokslininkas. – Manau, kad tai bus geresnis ir lengviau kontroliuojamas būdas.“
Žinoma, M. Mosley'iui nebuvo leista dalyvauti šiame eksperimente. Jo vaikai taip pat atsisakė jam duoti savo kraujo. Tad jam teko tik išbandyti kraujo panaudojimu paremtą atjauninimo procedūrą, vadinamąjį plazmoliftingą (PRP terapiją).
Tokių garsenybių, kaip Kim Kardashian, mėgiamos procedūros metu paimama žmogaus kraujo, atskiriama plazma ir ši sušvirkščiama žmogui į veidą. Plazmoliftingą ne pirmus metus tyrinėjanti kompanijos „Biotherapy Services“ direktorė Janet Hadfield sako, kad PRP terapija jau seniai naudojama paskatinti žaizdų gijimą, o taip pat gydyti sportines traumas. Teigiama, kad tokį gydymą itin mėgsta golfo ir teniso žvaigždės Tigeris Woodsas ir Rafaelis Nadalis.
