Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ apie tai, kaip saugotis erkių ir ką daryti, jei parazitas visgi įsisiurbė, pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Žinoma, kad erkės pavojingos rudenį ir žiemą, kita vertus, kyla klausimų, kiek erkės pavojingos pavasario pradžioje.
Kaip teigė NVSC atstovė, erkės pavojingos nuo tada, kai pasidaro aktyvios, o žiemą išgyvenusios erkės suaktyvėja būtent pavasario pradžioje – esant būtinybei pasimaitinti krauju, jos ieško aukų. Vasarą erkių šiek tiek sumažėja, o artėjant rudeniui padaugėja tų, kurioms pavasarį pavyko gauti maisto. „Taigi balandžio–gegužės mėnuo Lietuvoje yra tas metas, kai erkių miškuose ir želdiniuose yra daugiausia“, – pabrėžė specialistė.
Jos teigimu, tiek pavasario pradžioje, tiek vasarą ar rudenį erkės aptinkamos tose pačiose vietose. Anksčiau miestuose būdavo mažiau erkių, o dabar miestai tapo žaliaisiais koridoriais, tad beveik visuose parkuose būna erkių.
„Erkių reikia saugotis todėl, kad jos platina ligas, viena iš jų – erkinis encefalitas. Puikiausia Lietuvos gyventojams prieinama apsauga [nuo šios ligos] yra vakcina. Be abejo, pasiskiepiję sumažiname vienos ligos riziką tokiu atveju, jei įsisiurbia infekuota erkė“, – priminė apie prevenciją M. Žygutienė.
Bazinė skiepų nuo erkinio encefalito schema yra trys vakcinos dozės. Tarp pirmos ir antros vakcinos turi praeiti nuo vieno iki trijų mėnesių laikotarpis, nuo antro iki trečio skiepo – nuo penkių mėnesių iki metų trukmės laikotarpis. Po antro skiepo praėjus dviem savaitėms, jau susiformuoja apsauginis imunitetas. Po trijų bazinių skiepų praėjus trejiems metams, reikėtų gauti vieną palaikomąją dozę, o vėliau pasiskiepyti kas penkerius metus.
Specialistė pabrėžė – „pradėję skiepytis šiuo metu žmonės spėtų pasiruošti šiam sezonui, svarbu nepamiršti visų skiepų“; pradėti skiepyti siūloma vaikus nuo vienų metų amžiaus, o skiepytis nerekomenduotina retais atvejais, tokie žmonės turėtų pasitarti su šeimos gydytojais.
Tiems, kurie dėl kokių nors priežasčių negali arba nenori skiepytis, NVSC užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė išvardijo galimas prevencijos nuo erkių alternatyvas: „Visų pirma, reikėtų sudaryti netinkamas sąlygas, kad erkės negalėtų išgyventi. Lietuvoje sunku tai padaryti, nes čia erkėms – nepaprastai geros sąlygos – daug žalumos, miškai užima beveik trečdalį šalies ploto. Na o prevencinės priemonės nedidelėje teritorijoje atrodytų taip: žolę reikėtų pjauti nuo ankstyvo pavasario, <...>pašalinti krūmokšnius. Atviros vietos erkėms nepatinka, nes saulė, vėjas sušildo viršutinį dirvožemio sluoksnį, jame lieka mažai drėgmės, todėl erkės gali žūti arba pasitrauks į joms tinkamesnę vietą.“
Einant į gamtą vertėtų atsiminti, kad erkių bus, todėl rekomenduojama vilkėti šviesius drabužius, nes erkės yra tamsios ir bus lengviau jas pastebėti. Bus efektyvu, užsegus visus priėjimus prie kūno, kadangi erkė pirmiausiai prikimba prie drabužių, jais ropoja ir ieško plyšelio, kad galėtų patekti prie kūno. Apsaugo ir galvos apdangalas, ypač vaikus. Erkės lipa augalais maždaug iki 1 metro aukščio, o vaikai ir yra tokio ūgio, tad labai dažnai erkė įsisiurbia galvos srityje. Ant kaklo, už ausų lengviau pastebėti, o jei įsisiurbia į plaukuotą dalį, pastebėti sunkiau, tęsė M. Žygutienė.
„Grįžus iš gamtos, iš pasivaikščiojimų, iš darbų reikėtų būtinai pasikeisti drabužius, nes gali būti užropojusi erkė, taip pat apžiūrėti, ar kūne nėra įsisiurbusios erkės. Nes viena iš Laimo ligos prevencijos priemonių – kuo anksčiau pašalinti įsisiurbusią erkę – per 24–36 valandas. Erkinį encefalitą erkė perduoda iš karto, vos pradėjusi siurbtis, o Laimo liga (jei turi tą sukėlėją) užkrečiama per ilgesnį laiko tarpą“, – dalijosi svarbia informacija specialistė.
Kadangi nuo Laimo ligos nėra skiepų, o su šia liga susiduria tikrai daug žmonių, natūraliai kyla klausimas, ar galima greitu laiku tikėtis medicinos proveržio, kovojant su šia liga. „Vakcina nuo Laimo ligos gaminama, testuojama, tačiau ji dar nėra naudojama“, – pakomentavo NVSC atstovė.
Laimo liga tikrai nėra nuosprendis, ji „sėkmingai gydoma antibiotikais“, patikino M. Žygutienė ir pridūrė: „Tiesiog kartais žmogus nepamato įsisiurbusios erkės, nepastebi vieno iš pagrindinių požymių – klaidžiojančios raudonės, praleidžia tinkamą momentą išsigydyti pradžioje, tada liga pereina į vėlesnes stadijas, ir gali pasireikšti požymiai, nesusiję su Laimo liga, pavyzdžiui, širdies veiklos pokyčiai, neurologiniai pokyčiai, kartais paveikiami sąnariai. Tada ir nukentėjusiam, ir gydytojui labai sunku atsekti, kad pradžia buvo erkės įsisiurbimas.“
„Jei erkė vis dėlto įsisiurbė, reikėtų pasižymėti tą dieną, kai ją pašalinote iš kūno, ir maždaug mėnesį laiko stebėti savo organizmą, nes turi praeiti inkubacinis periodas, kad pasireikštų liga. Klasikinis laikotarpis – apie dvi savaitės, – jis gali būti šiek tiek trumpesnis ar ilgesnis, – todėl rekomenduojama neužmiršti mėnesio [trukmės stebėsenos], o atsiradus pirmiems požymiams, kreiptis į gydytoją“, – paaiškino laidos pašnekovė.
