Panevėžio rajone nepavyko atgaivinti 23 m. vyro, sukniubusio krepšinio aikštelėje žaidimo metu, jis sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaip žinoti, kad kažkas negerai su sveikata ir jau reikėtų balansuoti fizinį krūvį, nes kyla netgi mirties grėsmė?
Gydytojas kardiologas Arnas Karužas atsakė: „Pirmiausiai visiems, ne tik sportuojantiems, reikėtų įsivertinti, ar yra kokių nors rizikos veiksnių ir turimų širdies ligų, į kuriuos labai svarbu atkreipti dėmesį. Kartais užtenka pasidaryti gana elementarius tyrimus, kaip antai, elektrokardiogramą, kuriai galima užsirašyti pas šeimos gydytoją, ir jau joje galima pamatyti svarbių pakitimų, kurie dažniausiai yra įgimti, kada kalbame apie staigią širdinę mirtį jauname amžiuje, ir įsivertinti, ar nereikia detalesnių tyrimų, vaizdinių širdies tyrimų, kurie leistų detaliau įsivertinti, kokia yra rizika, kiek rimtas tas pakitimas ir kiek reikia žmogui riboti fizinį krūvį.“
Ar yra kasdienių simptomų, kurie galėtų signalizuoti, kad kažkas negerai su sveikata ir galbūt širdis nefunkcionuoja taip, kaip turėtų?
Pasak kardiologo, tam tikros širdies patologijos, kaip antai, įgimtos širdies raumens patologijos, gali turėtų simptomų – nuovargį, dusulį, krūtinės skausmus. Įgimti širdies ritmo arba laidumo sutrikimai gali ir neturėti simptomų, vis dėlto tam tikri tyrimai, kurie yra visiškai kasdieniai, prieinami visiems pacientams, gali parodyti, kad reikalingas detalesnis tyrimas ir būklės įvertinimas.
Kardiologui buvo užduotas klausimas, ar sportas – didelis rizikos veiksnys, juk jaunus žmones mirtis ištinka būtent sportuojant.
„Sportas nėra rizikos veiksnys, jis gerina mūsų fizinę būklę, netgi saugo nuo tam tikrų širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau tais atvejais, kai žmogui būna nustatytos tam tikros patologijos, dažniausios, kurios gali lemti staigią širdinę mirtį, laidumo sindromai, kuriuos galima pastebėti jau paprastoje širdies kardiogramoje, svarbu juos nustatyti ir įvertinti pacientui galimą fizinį krūvį, kurį jis galės atlikti saugiai“, – atsakė A. Karužas.
Mediko teigimu, kitas svarbus aspektas – tokiais atvejais ypatingas vaidmuo tenka išoriniams automatiniams defibriliatoriams, „kurie turėtų būti kuo gausiau ir kuo tankiau išdėstyti visoje Lietuvoje, o žmonės turėtų žinoti, bent jau ten, kur gyvena, kur sportuoja, – kur yra artimiausias išorinis defibriliatorius, kad būtų galima pasinaudoti, juk jis gali išgelbėti gyvybę“.
Į klausimą, kodėl, gydytojo nuomone, mirusiam jaunam panevėžiečiui nepadėjo dirbtinis kvėpavimas, kurį jam iš karto pradėjo daryti draugai, A. Karužas atsakė, jog atsakyti sudėtinga, nes jis neturi informacijos, kokia širdies patologija buvo nustatyta šiam žmogui, bet „tam tikrais atvejais, jeigu mes turime staigų, pavojingą širdies ritmo sutrikimą, – tai dažniausiai yra skilvelinė aritmija, – ir kuomet negalima ankstyva defibriliacija, t. y. ritmo atstatymas, vien mechaninio gaivinimo tiesiog gali neužtekti. Kas galėjo būti ir šiuo atveju“. Šiaip ar taip, pasak mediko, reikėtų detaliau išanalizuoti šio žmogaus ligos istoriją, kokia liga tai buvo ir kas lėmė „staigią širdinę mirtį“.
Yra stereotipinių nuostatų, kad vienos sporto rūšys mažiau saugios mūsų sveikatai. Tarkime, matome nemažai nelaimių futbolininkų bendruomenėje. Kita vertus, teigiama, kad plaukimas tinka visiems. Ar tai tiesa?
„Viską reikia vertinti labai individualiai. Yra tam tikrų širdies patologijų ir įgimtų laidumo sutrikimų, kur galbūt plaukimas gali būti rizikingesnė sporto šaka, bet tai – reti atvejai, jie turi būti vertinami labai individualiai. Visada tiems žmonėms ir tiems pacientams, kurie turi pavojingesnes įgimtas širdies patologijas, – ar raumens, ar širdies laidžiosios sistemos, jiems reikia individualiai įvertinti, koks sportas, kokia sporto šaka yra pavojingesnė. Dažniausiai šiek tiek pavojingesni būna tie, kurie sukelia intensyvų ir ilgalaikį fizinį krūvį ir gali išprovokuoti pavojingesnius ritmo sutrikimus, bet vėlgi tai reikia vertinti individualiai“, – pabrėžė kardiologas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
