„Visada labai tikėjau medicina bei gydytojų šviesumu. Tas naivumas man labai pakišo koją, – atviravo su portalu Delfi savo liūdna istorija pasidalijusi Rasa, kurios kančios ne tik jai, bet ir šeimai atnešė daug streso ir nerimo. – Labiausiai man gaila ne savęs, man gaila savo sūnaus, kuris jau ketverius metus turi didžiausią svajonę, kad pasveiktų mama. Mūsų šeima jau 4 metus nežino, kas yra atostogos, nes mes besąlygiškai ieškojome pagalbos. Tikėjome, kad pūliavimas ir skausmas negali būti normali kasdienė praktika. Juk anksčiau ar vėliau tai gali turėti labai skaudžių pasekmių“.
Rasa savo istorija nusprendusi pasidalinti, siekdama ne kažkam kerštauti ar ką nors žeminti. Dėl to buvo sutarta, kad šiame straipsnyje nebus minimos konkrečios gydymo įstaigos ir gydytojų pavardės, o ekspertinius komentarus portalui Delfi pateikę medikai nėra niekaip tiesiogiai su šia istorija susiję. Rasos tikslas yra įspėti kitus.
„Noriu šią istoriją paviešinti, kad kitas žmogus būtų gudresnis, nes komplikacijos po implantacijos gali pasireikšti ne tik iš karto. Gali ir vėliau prasidėti sinusitas ir net neįtarsi, kad kaltas yra vis dėlto implantas“, – sakė Rasa.
Blogai pasijuto iškart
Viskas prasidėjo 2019 metų liepą, kai vienoje Kauno odontologijos klinikoje Rasai buvo sriegiami du dantų implantai. Jau sriegiant vieną iš implantų, moteriai pasidarė silpna. Prasidėjo stiprūs širdies permušimai, atsirado intensyvūs kairės veido pusės skausmai, kurie pradėjo plisti.
„Kai implantavo, aš iš karto labai blogai pasijaučiau ir niekas nesuprato, kaip taip gali būti – jaunas, sveikas žmogus ir kažkas negerai. Tada įtarė neuropatiją.
Nusiuntė pas neurologą – labai šviesų profesorių Antaną Vaitkų. Jis iškart pasakė: jeigu kažkas pasidarė per intervenciją, reiškia, kad su ta intervencija kažkas buvo negerai. Galbūt jūs tiesiog alergiška“.
Vėliau po 2 metų atlikti imunologiniai tyrimai profesoriaus spėjimus patvirtino. Paaiškėjo, kad Rasa yra labai alergiška tam tikriems metalams. Šių metalų buvo titano implantų, kurie yra metalų lydinys, sudėtyje.
Taigi Rasa įspėja kitus, kad komplikacijos po implantacijos gali kilti ir dėl alergijos metalams.
Pradurtas sinusas
Alergija pašnekovės atveju buvo ne vienintelė negalavimų priežastis. Rasai netruko prasidėti ir stiprus sinusitas, kurio anksčiau neturėjo, ėmė vis pakilti nedidelė temperatūra. Moteris gėrė skausmą malšinančius vaistus, bet jie mažai gelbėjo.
Rasa vėl kreipėsi į tą pačią odontologijos kliniką, bet ten nustatyta, kad implanto vieta neužpūliavo, taigi nuspręsta, kad viskas su implantacija yra gerai, o simptomai ir toliau buvo nurašyti neuropatijai.
„Man nepakilo iki 40 laipsnių temperatūra, todėl niekas ir nesureagavo“, – svarstė Rasa.
Vis tik atlikta žandikaulio kompiuterinė tomografija (KT) parodė ką kitą – implantas pažeidė sinuso membraną. Rekomenduota implantą pašalinti, tiesa surasti gydytoją, kuris tai padarytų, nebuvo lengva.
„Nė vienas nenori lįsti į kito darbą, ypač jeigu prasidėjusios komplikacijos“, – pastebėjo pašnekovė.
Išėmus implantą diagnozė tik pasitvirtino – implantavimo operacijos metu buvo pažeistas sinusas. Tad moteris gavo siuntimą LOR gydytojo konsultacijai.
Po sinusito operacijos – dar didesnis pūliavimas
Atliktas galvos magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) parodė, kad kairiajame žandiniame antyje yra didžiulė cista, susijusi su defektu žandikaulyje, kuri supūliavo.
Moteriai buvo atlikta endoskopinė LOR operacija, kurios metu, kaip vėliau patvirtino medikai užsienyje, užnešta antibiotikams atspari hospitalinė auksinio stafilokoko infekcija.
„Paprastai išoperavus sinusitą taip nebūna, bet jau po pirmos operacijos man prasidėjo dar ūmesnis pūliavimas. Bėgo ir bėgo balti pūliai. Buvo pats pandemijos įkarštis, kai tarsi turėjai džiaugtis, kad kažkas apskritai suteikia tau pagalbą. Taigi aš tuos pūlius nuvežiau ištirti į laboratoriją ir man iš karto parašė, kad tai – stafilokoko infekcija. Stafilokokas išvešėjęs labai gausiai.
Bet prasidėjo gydytojų manipuliacijos: užuot nustatę teisingą diagnozę, sakė, kad čia „nieko tokio, čia – neuropatija, o tas stafilokokas, žinote, – mes visi jį turime“.
Buvo toks žmogaus mulkinimas, kol galų gale vienam žandikaulio gydytojui trūko kantrybė ir jis pasiūlė važiuoti į užsienį išsitirti dėl auksinio stafilokoko, kuris, kaip sakė, tikrai bus užneštas, o užnešamas jis tik per įrankius ir tik ligoninėse“, – prisiminė Rasa.
Vėliau Šveicarijoje atlikti labai brangūs kraujo tyrimai patvirtino, kad moteris buvo užkrėsta hospitaline antibiotikams atsparia auksinio stafilokoko infekcija.
Operaciją laiko pertekline
Bet iki to laiko moteris tikėjo gydytojų raminimais, kad čia nieko tokio, tereikia plauti nosį jūros vandeniu ir bus viskas gerai.
„Man tiek bujojo tas uždegimas, kad galvoje net paviršiniai limfmazgiai iškilo, kas yra labai reta. Kreipiausi į kitą LOR gydytoją, bet komplikacijas buvo sunku suvaldyti.
Man ir siurbė tą sinusą, ir išrašytus antibiotikus tiesiogiai pyliau. Galų gale išgraužiau tą cistą, bet infekcija, matyt, liko nematoma kaule, jos niekas nepastebėjo ir išimto implanto vietoje vėl prasidėjo uždegimas. Atsirado savotiška fistulė“, – sakė Rasa.
Tas pats LOR gydytojas, kuris Rasos sinusitą operavo pirmąkart, atliko ir antrą enoskopinę operaciją, kuri, kaip vėliau pacientė išgirdo iš kitų gydytojų, buvo visiškai perteklinė.
„Gydytojas išoperavo mane antrą kartą – pašalino atraminį nosies kaulą, nugręžė visą žandikaulį ir pasakė, kad nebuvo, ką operuoti. Bet prasidėjo tokios komplikacijos, kurias vėliau buvo sunku suvaldyti, o mane paleido namo gydytis neuropatiją. Medikai užsienyje sakė nebuvo matę, kad žmogus su tokiu sinusu būtų išleistas į namus gydytis neuropatijos“, – kalbėjo moteris.
Operavęs gydytojas tvirtino, kad pūliavimas neaiškios kilmės, nors esą jau privačioje laboratorijoje atlikti pūlių pasėlių tyrimai rodė bakterijų kilmę.
Vėliau jai kita gydytoja paaiškino, kad jau pagal pūlius buvo galima įtarti kažkokią stiprią infekciją, kurios niekaip nepavyko teisingai diagnozuoti ir paskirti teisingo gydymo, nes, pasirodo, auksinį stafilokoką, kol neįvyksta sepsis, labai sunku pagauti ir ištirti.
Dėl nugręžto žandikaulio moteris pasakojo negalėjusi sukąsti dantų. Prasidėjo lėtinis osteomielitas, kurio gydymas užtruko beveik 2 metus. Ligos niekaip nepavyko išgydyti, nes, kaip vėliau paaiškėjo, trukdė infekcija.
Moteriai siūlyta ir trečia sinusito operacija, bet ji nusprendė ieškoti pagalbos užsienyje. Rasa kreipėsi į skausmo kliniką Šveicarijoje, vėliau ir į kitų šalių medikus. Gydytojai užsienyje, anot jos, stebėjosi, kas ją taip gydė.
Skaudūs padariniai
Rasai prasidėjo ir negyjantis alveolitas – uždegimas žandikaulio kaule alveolinėje dalyje, dėl kurio vėl teko saujomis gerti antibiotikus. Pasak pašnekovės, paprastai toks uždegimas yra tik instrumentinės kilmės, jos atveju atsiradęs po antrosios LOR operacijos.
Pernai moteriai sutino pusė veido. Atlikti tyrimai parodė viršutinio žandikaulio osteomielitą, o biopsija parodė degeneraciją kaulo nekrozę.
Dabar moteriai pasiūlyta atlikti žandikaulio dalies rezekciją ir protezavimą.
Rasa sako, kad implantas jai kainavo labai brangiai – negrįžtamai sugadintą sveikatą, ir ilgą gydymą, kurio kaina – kaip gero naujo automobilio.
Specialisto komentaras: tai visa kaskada itin nepalankių komplikacijų
Portalas Delfi prašė kelių skirtingų klinikų LOR gydytojų pakomentuoti šią istoriją, bet nė vienas nesutiko.
Tačiau į klausimus, susijusius su odontologine dalimi, sutiko atsakyti klinikos „Prodentum“ gydytojas odontologas ortopedas profesorius medicinos daktaras Vygandas Rutkūnas. Susipažinęs su situacija, profesorius sakė, kad jam nuoširdžiai gaila pacientės, kuriai teko patirti tiek kančių.
„Situacija yra labai kompleksinė ir apima kelias medicinos sritis – ne tik dantų implantus, dantų gydymą, bet ir LOR, veido-žandikaulių chirurgiją, infekcines ligas, galbūt imunologiją, alergologiją, neurologiją, lėtinį skausmą.
Mano vertinimas bendrai – nepalankiame pacientės sveikatos, anatominių ir kitų medicininių aplinkybių fone implantacijos metu sukeltas uždegimas ir galimai infekcinis procesas suformavo visą kaskadą itin nepalankių komplikacijų, kurios buvo itin rezistentiškos taikomiems įprastiniams gydymo metodams“, – sakė profesorius.
Paklaustas, ar reta komplikacija, kai sriegiant implantą praduriamas sinusas, profesorius V. Rutkūnas atsakė: „Viršutinio žandikaulio sinuso pneumatizacija (didėjimas) gali vykti iki 30 m., kai kuriems pacientams jis būna didelis anatomiškai, kas lemia mažesnį kaulo kiekį toje srityje, tad dantų šaknų viršūnės gali būti sinuse.
Netekus viršutinių galinių dantų, kaulo lieka dar mažiau, dėl ko atsiranda poreikis augmentuoti (priauginti) kaulą toje srityje (apie 20 proc. atvejų). Naudojamos skirtingos technikos, kurių metu yra pastumiama bei tempiama sinuso (Šneiderio) membrana, dėl ko ji gali įtrūkti ir, priklausomai nuo įtrūkimo dydžio bei individualių paciento savybių, neišsivystyti arba išsivystyti įvairios komplikacijos – kraujavimas, infekcija, kaulo pakaitalo atmetimas, implanto neprigijimas, sinusitas, veido skausmai. Apie 60 proc. implantacijos atvejų, viršutinio žandikaulio sinuse jau būna patologinių pokyčių. Kai kurie autoriai nurodo, jog iki 10 proc. atvejų, po implantacjos ir sinuso pakėlimo procedūros, gali išsivystyti sinusitas“.
Anot gydytojo, siekiant išvengti panašios komplikacijos danties implantavimo metu, būtina įvertinti pradinę būklę: ar nebuvo sinusito anksčiau, likusio kaulo kiekį, kada buvo pašalintas dantis, kaip vyko gijimas ir pan.
„Kartais reikalinga LOR gydytojo konsultacija, kad būtų galima suplanuoti gydymo eigą. Įvertinus anatomines ypatybes pasirenkama saugiausia technika, kad būtų galima išvengti sinuso gleivinės perforacijos. Viena iš galimybių – gidinė implantacija, leidžianti tiksliau atlikti implantaciją. Taip pat svarbus pooperacinis periodas, pacientas turi laikytis paskirto režimo ir būti stebimas, kol pilnai sugyja“, – paaiškino profesorius V. Rutkūnas.
Alergijos implantams nėra dažnos, bet egzistuoja
Kaip minėta, Rasos komplikacijas nulėmė ir alergija implanto sudedamosiomis dalimis. Pasidomėjus, ar tokios alergijos dažnos, profesorius V. Rutkūnas atsakė: „Alerginės ar toksinės reakcijos į titano lydinius naudojamus dantų implantų gamyboje yra itin retos (kai kur nurodoma iki 0,5 proc. atvejų). Esant neaiškioms implantų neprigijimo ir komplikacijų išsivystymo priežastims, šis aspektas turėtų būti įvertinamas“.
Pasak pašnekovo, kadangi alergijos yra itin retos, specialūs alerginiai tyrimai prieš implantavimą nėra būtini. O jeigu vis tik nustatoma alergija iš titano lydinių pagamintiems implantams, kaip alternatyva gali būti naudojami cirkonio oksido, tantalo, PEEK implantai.
„Visgi, labiausiai dokumentuotas yra titaninių implantų panaudojimas ir ilgalaikė klinikinė sėkmė“, - pastebėjo profesorius.
Tai, kad alergijų titano dantų implantams pasitaiko, patvirtino odontologijos klinikos „Bioimplantai“ burnos chirurgas Remigijus Urbonas. Anot jo, pastebėta, kad daliai pacientų titanas ar jo sudėtyje esantys nikelis, chromas, kobaltas bei kiti metalai sukelia alergines reakcijas.
„Buvo atlikta nemažai mokslinių tyrimų, o tyrėjai aprašė įvairias alergijos titano dantų implantams klinikines išraiškas. Tarp dažniausiai pasireiškiančių vietinių bei išplitusių alerginių reakcijų minimas odos ar gleivinės paraudimas, niežėjimas, dilgėlinė, edema, egzema, kontaktinis ir atopinis dermatitas.
Padidėjęs jautrumas titanui gali sukelti ir sunkias sistemines reakcijas – nekrozę, galvos, raumenų, sąnarių skausmus, lėtinio nuovargio sindromą, neurologines problemas, depresiją, daugialypį cheminį jautrumą ir kt.
Po implantacijos alergijos simptomai dažniausiai pasireiškia ne iš karto, bet praėjus tam tikram laikui, kai metalai drėgnoje burnos ertmėje ima koroduoti, o jų dalelės (jonai) patenka į aplinkinius audinius ir limfmazgius. Įvairios alerginės reakcijos ypač dažnos pacientams, savo kūne turintiems daugiau implantų (kelio, klubo sąnarių ir kt.), ar po seniau patirtų traumų paliktų lūžusius kaulus sutvirtinančių metalinių plokštelių“, – paaiškino gydytojas.
Dėl galimo toksinio titano ir kitų titaninių implantų lydiniuose esančių metalų poveikio imta ieškoti dantų atkūrimo be metalo galimybių. Neretai kaip šiuolaikinė alternatyva titanui alergiškiems metalams pacientams, anot burnos chirurgo, siūlomi cirkonio oksido dantų implantai.
