Kai kuriais atvejais organizmas taip apsisaugo nuo ligų
Šis nemalonus procesas neretai organizmo sukeltas būna ne veltui – tam tikrų ligų atvejais viduriavimas veikia kaip apsauginis organizmo mechanizmas. Taip nutinka, kai į organizmą patenka koks nors ligos sukėlėjas, virusas ar bakterija, kurie sukelia infekcinį uždegimą.
Tokiu atveju viduriavimo metu, kartu su nepasisavintais skysčiais ir maistinėmis medžiagomis, pašalinami ir infekcijos sukėlėjai. Taigi, dažniausiai dėl infekcijų sukeltų viduriavimų metu žmogus gana greitai pasveiksta, nes ligą sukėlęs veiksnys iš organizmo pasišalina natūraliai.
Visgi, jei viduriavimas ne infekcinės kilmės, jis yra tik ligos simptomas ir apsauginės funkcijos neturi. Tokiu atveju ligos sukelėjęs iš kūno jau nepasišalina.
Dažnai iš gydytojų girdime, kad visų žmonių organizmai yra labai individualūs, tad kai kuriems tuštinimasis skystomis išmatomis gali būti gana normalu. Kaip žinoti, kada tai jau viduriavimas, o ne normalus tuštinimasis? Gydytojo teigimu, toks klausimas kyla gana dažnai.
„Tikrai kartais į mus kreipiasi pacientai, kurie skundžiasi, kad viduriuoja, bet, pasitikslinus, koks yra tuštinimosi pobūdis, išsiaiškiname, kad viduriavimo nėra. Iš tiesų, kad diagnozuotume viduriavimą, žmogui reikia tuštintis daugiau nei 3 kartus per dieną. Jei nuo 1 iki 3 kartų per dieną, tai dar normalu. Išmatų konsistensija turi būti skysta.
Kad būtų aiškiau, yra sudaryta Bristolio išmatų skalė, ją galima rasti internete. Pagal šią skalę išmatų konsistencija turi būti nuo 5 iki 7 klasės, tokiu atveju galima traktuoti, kad tai viduriavimas“, – sakė dr. B. Kurlinkus.
Priežastys gali būti pačios įvairiausios
Viduriavimą galima skirstyti į greitai praeinantį bei užsitęsusį. Greitai praeinančio viduriavimo priežastys gali būti infekcijos, sukeltos bakterijų ar virusų, kai be vaistų arba su nereceptiniais vaistais pats žmogus šią ligą išsigydo. Taip pat viduriavimą gali sukelti maisto toksiko infekcijos.
Pasak gydytojo, sunerimti reikėtų, jei viduriavimas užtrunka ilgiau nei 4 savaites. Tokiu atveju reikia kreiptis į šeimos gydytojus, kad būtų atlikti tyrimai, o vėliau, jei prireiks, nukreipta gydytojo specialisto konsultacijai.
„Kitas simptomas, kai taip pat reikia kuo greičiau sunerimti, kai išmatose pamatomas kraujas arba jos tampa visiškai juodos. Tokiu atveju reikėtų nelaukti 4 savaičių ir iškart kreiptis į gydytojus. Tai gali rodyti rimtesnius susirgimus“, – kalbėjo pašnekovas.
Užsitęsęs viduriavimas gali signalizuoti apie uždegimines žarnyno ligas, pavyzdžiui opinį kolitą arba Krono ligą. Taip pat taip nutikti gali dėl bakterijų pertekliaus sindromo, funkcinių žarnyno sutrikimų, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromo. Gydytojo teigimu, apie pusei pacientų, kurie kreipiasi į gydytoją dėl viduriavimo, galiausiai nustatomas dirgliosios žarnos sindromas.
Be to, viduriavimas gali varginti dėl to, kad žmogus nesuvirškina tam tikrų maisto medžiagų, pavyzdžiui, kai nevirškinamas gliutenas, nustatoma celiakija.
Viduriavimas gali būti ir storosios, tiesiosios žarnos vėžio ar kitų onkologinių ligų simptomas.
Ką daryti, jei prasideda staigus ir gausus viduriavimas?
Jei prasideda staigus viduriavimas, gali padėti lietuviams gerai pažįstami vaistai.
Dr. B. Kurlinkaus teigimu, pagrindinis gydymas – atstatyti viduriuojant netenkamus skysčius. Paprasčiausias būdas yra gerti daug vandens. Geresnis variantas – saldinta arbata, o geriausias – pasigaminti rehidratacijos tirpalą, panaudojant vaistinėje įsigyjamus specialius miltelius tokiam tirpalui ruošti.
Taip pat tinka simptomus malšinantys medikamentai, kuriuos vaistinėje galima įsigyti be recepto, o jų vartojimas neturi reikšmingesnio šalutinio poveikio rizikos: aktyvuota anglis, gerosios bakterijos, diosmektitas. Savo mityboje reikėtų atsisakyti sunkiai virškinamo, aštraus, rūkyto maisto, laikinai apriboti su maistu gaunamų skaidulų kiekį.
„Viduriuojant žmogus netenka daug skysčių, jeigu jų nepavyksta greitai atstatyti, tai yra išgerti pakankamai skysčių, atsiradus silpnumui, mažėjant kraujo spaudimui, reikėtų skubiai kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jei jis nedirba, galbūt net skambinti 112. Tokiu atveju atsiranda dehidratacijos rizika, o šios būklės progresavimas yra pavojingas gyvybei“, – pasakojo gydytojas gastroenterologas.
Viduriavimas – gana dažna mirties priežastis pasaulyje
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), viduriavimas ir su tuo susijusios ligos užima 8 vietą tarp dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Pašnekovo teigimu, tai tikriausiai lemia žmonių sveikatos būklė trečiojo pasaulio šalyse.
„Šiose šalyse žmonių pragyvenimo lygis, o kartu ir sveikatos priežiūros sistemos galimybės yra ribotos. Todėl sanitarinė aplinka, vartojami maisto produktai, geriamasis vanduo neretai būna užkrėsti žarnyno infekcijų sukėlėjais ir žmonės suserga tokiomis ligomis kaip dizenterija, cholera ir pan.
Tai yra sunkios žarnyno infekcijos, kurių tinkamai negydant tikrai gresia net ir mirtina ligos pabaiga. Kaip minėjau, šiose šalyse sveikatos priežiūros sistema paprastai taip pat šlubuoja, tai lemia ne visiems laiku suteikiamą reikalingą gydymą ir atitinkamai reikšmingą mirtingumą sergant šiomis ligomis. Turint mintyje, kad skaitlinga dalis pasaulio šalių priskiriama trečiajam pasauliui, iš čia kyla ir statistika, kai viduriavimas ir su tuo susijusios ligos užima 8 vietą tarp dažniausių mirties priežasčių pasaulyje“, – pasakojo dr. B. Kurlinkus.
Gydytojas patarė, kada kreiptis į medikus
Pagrindinis viduriavimo gydymas yra netektų skysčių atstatymas, tačiau, jei žmogus ne tik viduriuoja, bet ir vemia arba dėl kitų priežasčių negali išgerti pakankamai skysčių, prasideda dehidratacija. Tada pradeda mažėti kraujo spaudimas, dažnėja pulsas, sutrinka gyvybinės funkcijos ir gali ištikti mirtis.
Reikia susirūpinti, jei viduriavimas užsitęsia ilgiau nei 4 savaites, ypač 50 metų ir vyresniems žmonėms, nes jiems onkologinių ligų rizika yra didesnė, taip pat, jei viduriavimas išlieka naktį, jei kartu yra stiprūs pilvo skausmai, mažėja kūno masė, prisideda karščiavimas, kraujo ar išmatų tyrimai rodo reikšmingus pakitimus, išmatos yra tamsiai juodos ar su krauju. Be to, atidžiau save stebėti reikėtų, jei artimas giminaitis sirgo onkologiniais žarnyno susirgimais.
„Jei žmogus intensyviai viduriuoja ir negali atstatyti netenkamų skysčių, nes yra stiprus pykinimas arba vėmimas, atsiranda silpnumas, troškulys, nustatomas mažėjantis kraujo spaudimas arba dažnėjantis pulsas, tai yra dehidratacijos požymiai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į savo šeimos gydytoją arba, jeigu jis nedirba, svarstyti greitosios pagalbos iškvietimą“, – patarė gydytojas gastroenterologas.
