Medikė ragina moteris rūpintis savimi, nepamiršti profilaktinių sveikatos patikrinimų ir pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso, nes vakcina yra efektyviausia šios onkologinės ligos prevencija.
- Pradėkime nuo to, kas yra papilomos virusas, kaip juo užsikrečiama? Ar yra būdų nuo jo apsisaugoti?
- Žmogaus papilomos virusas plinta kontaktiniu keliu pro odą ir gleivinių mikrotraumas, taip pat lytiniu keliu tiek vaginalinio, oralinio, analinio akto metu ar ranka liečiant lytinus organus. Sargiai šimtaprocentinės apsaugos nuo ŽPV negarantuoja, nes kontakto metu neuždengia visos lytinių organų odos. Šis virusas gali būti perduodamas ir gimdymo metu naujagimiui, jei mama buvo užsikrėtusi. Vienintelė apsauganti priemonė – savalaikiai skiepai.
- Ar žmogus užsikrėtęs papilomos virusu jaučia kokius simptomus?
- Rizika užsikrėsti ŽPV priklauso nuo turėtų partnerių skaičiaus, taip pat nuo tų partnerių turėtų partnerių skaičiaus. Dažnai užsikrėtę ŽPV neturi jokių skundų, bet yra viruso nešiotojai ir gali jį perduoti kitiems. Be to, galima užsikrėsti iš karto net keliais viruso tipais.
- Teko skaityti, kad užsikrėtus papilomos virusu vieniems pats organizmas nuo jo išsivalo, kitiems ne. Nuo ko tai priklauso?
- Manoma, kad 75-80 procentų lytiškai aktyvių žmonių iki penkiasdešimties metų amžiaus gali būti užsikrėtę ŽPV. Didžioji jų dalis nejaučia jokių simptomų ir jiems ŽPV niekada nekelia problemų.
Apie 90 procentų ŽPV infekcijos atvejų per metus dvejus praeina savaime, net ir be jokio gydymo. Tačiau, jei šalia virusinės infekcijos veikia kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, moters hormonų būklė, rūkymas bei daugelis kitų, maždaug dešimčiai procentų užsikrėtusių moterų ŽPV infekcija pasilieka organizme ir priklausomai nuo viruso tipo sukelia įvairias problemas. Pavyzdžiui, odos, genitalijų karpas; gerklės, gerklų papilomatozę; gimdos kaklelio, makšties, išangės, gerklų, liežuvio ir kitas onkologines ligas.
- Mokslininkai skaičiuoja, jog papilomos virusų yra daugiau nei šimtas rūšių. Ar jos visos turi įtakos vėžinėms ligoms ar tik nedidelė jų grupė sukelia, pavyzdžiui, gimdos kaklelio vėžį? Kokios rūšys yra pačios pavojingiausios?
- Šiuo metu žinoma daug ŽPV tipų, kurie turi onkogeninų savybių. Mažos onkogeninės rizikos tipai yra susiję su odos karpomis, nosies, burnos, gerklės, gerklų, lytinių organų papilomomis. Didelės rizikos tipai - su minėtų organų vėžiu. Tiriant 10575 gimdos kaklelio vėžio atvejus iš 38 šalių nustatyta, kad dažniausiai sutinkami šie ŽPV onkogeniniai tipai: 16, 18, 31, 33, 35, 45, 52 58. 16 ir 18 tipų ŽPV aptinkamas dažniausiai - net 71 proc. moterų, sergančių gimdos kaklelio vėžiu.
Svarbu žinoti
Efektyviausia skiepyti jaunas ir lytinių santykių neturėjusias merginas, nes jos dar nespėjo užsikrėsti ŽPV. Lietuvoje nemokamai skiepijamos 11 metų mergaitės.
- Viena prevencinių priemonių apsisaugoti nuo papilomos viruso sukeliamų onkologinių ligų yra skiepai. Tiesa, vakcina rekomenduojama skiepyti mergaites, kurios dar neturėjo lytinių santykių. Ar šie skiepai tokie pat veiksmingi ir trisdešimtmetėms ir vyresnio amžiaus moterims?
- Efektyviausia skiepyti jaunas ir lytinių santykių neturėjusias merginas, nes jos dar nespėjo užsikrėsti ŽPV. Tačiau rizika užsikrėsti šiuo virusu išlieka visą gyvenimą. Rutininė vakcinacija pagal PSO turi būti atliekama nuo 9 iki 13 metų mergaitėms. Lietuvoje nemokamai skiepijamos 11 metų mergaitės. Vyresnio amžiaus mergaitėms, moterims, berniukams ir vyrams rekomenduojama skiepytis mokama vakcina. Kai kuriose šalyse skiepijama iki 26 metų amžiaus, o Austrija rekomenduoja, tiesa, nefinansuoja, skiepus abiem lytims iki 60 metų.
- Kas kiek laiko šie skiepai turi būti pakartojami?
- Šiuo metu duomenų apie papildomas vakcinos dozes, būtinas apsaugai palaikyti, nėra. Tyrimai dar vyksta. Naujausiais duomenimis ŽPV infekcijos vakcina apsaugo iki 8-9 metų po skiepijimo, tačiau nėra duomenų, kad susiformavęs imunitetas gali išnykti.
- Kokie svarbiausi patarimai moterims besirūpinančioms savo sveikata, kokių profilaktinių sveikatos patikrinimų reikėtų nepamiršti?
- Vakcina gali padėti išvengti šių ligų. O 25-60 metų moterims nemokamai vieną kartą per 3 metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas padeda laiku diagnozuoti ikivėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir taip išvengti sunkios ligos.
