Aorta pati stambiausia organizmo kraujagyslė, prasidedanti kairiajame širdies skilvelyje, kurios dėka kraujas keliauja į visas organizmo kraujagysles. Aorta pagal anatomines dalis yra skirstoma į kylančiąją, lanko ir nusileidžiančiasias dalis. Priklausomai nuo anatominės vietos jos spindis siekia iki 4 cm, o vidinis aortos sienelės, kurioje dažniausia ir įvyksta įplišimas, storis vos 2 mm.
Dvi klastingos aortos būklės: aneurizma ir disekacija
Aortos aneurizma yra nenatūralus, patologinis aortos spindžio išsiplėtimas, atsirandantis dėl aterosklerozės, uždegimo, amžinės degeneracijos susilpnėjusios aortos sienelės. Visi šie patologiniai pokyčiai gali susilpninti aortos sieneles, jos plonėja, ištįsta, pasidengia kalcifikatų ar trombų sluoksniu (tai mažina elastingumą) ir galiausiai atsisluoksniuoja, t.y., atsiskiria sienelę sudarantys sluoksniai, kraujas aukštu spaudimu patenka tarp sluoksniu, juos atskirdamas, sudarydamas naujus spindžius, ir tai yra vadinama disekacija.
Aortos disekacija – reta patologija
Skaičiuojama, kad aortos disekacijai tenka 3–4 atvejai 100 000 asmenų, ypač būdinga 60–70 amžiaus vyrams. Arba 1 disekacijos atvejis tenka 20 ūminių miokardo infarktų, tačiau disekacijos jas lenkia reikšmingai didesniu mirtingumu.
Aortos atsisluoksniavimas yra pati klastingiausia ūminė patologija, kuriai, nesuteikus pagalbos – bemaž visuomet seka mirtinos arba komplikuotos sveikatos išeitys. Nuo 40 iki 70 proc. disekaciją patyrusiems yra būdinga arterinė hipertenzija, kuri neretai laikoma esminiu atsisluoksniavimą nulemiančiu veiksniu. Daliai arterine hiperetenzija sergantiems pacientams išsiplėtusios aortos plyšimą nulemia ir atliekamas neįprastas fizinis krūvis (pvz., neįprastai sunkaus daikto kėlimas, žiemą mašinos stūmimas ir kt.), kas sąlygodavo padidėjusį vienmentį intrakrūtininį kraujo spaudimą padidėjimą ir aortos vidinės sienelės įplyšimą.
Simptomai
Neįprastai didelis intensyvus skausmas krūtinėje ar nugaros krūtininės dalyje, galintis plisti į kaklą, po mentimi. Skausmo intensyvumas reikšmingai stipresnis nei ištikus ūminiam miokardo infarktui.
Silpnumas, apatinių galūnių nutirpimas, jeigu disekacija įvyksta per visą aortos ilgį iki kojų arterijų atsišakojimo.
Sumažėjęs šlapinimas ir šlapimo kiekis, jeigu nuplyšusi arterija uždaro inkstų arteriją, atsišakojančią iš aortos.
Dažnas pirmasis simptomas gali būti šokas ar mirtis, kai plyšusi aortos sienelė uždaro tikrąjį aortos spindį ir sutrikdo gyvybinių organų kraujotaką ir veiklą.
Netgi gydytojams skubios pagalbos skyriuje, neatlikus vaizdinių tyrimų – echoskopijos ir kompiuterinės tomografijos, neretai esti labai sudėtinga diagnozuoti šią patologiją. Gydytojui apžiūrint pacientą, užrašant elektrokardiogramą, atliekant kraujo tyrimus, su mažomis išimtimis, liga neturi jokių specifinių požymių.
Deja, priklausomai nuo aortos diseakcijos vietos, nuo simptomų pradžios per vieną savaitę netaikant jokio gydymo miršta nuo 50 iki 90 proc. patyrusiųjų disekaciją. Netgi skaičiuojama, kad patyrus kylančiosios aortos dallies disekacija ir nesuteikiant reikiamas pakalbos, kas valandą mažėja išgyvenamumo galimybės.
Atsargumo priemonės
Būtina atkreipti dėmesį į vyresnius nei 60 m. amžiaus pacientus, kai amžėjant nusileidžiančios aortos diametras didėja, formuojasi aneurizmos. Susiformavusios aortos aneurizmos didėjimas yra neišvengiamas – vidutiniškai 0,4–0,5 cm per metus.
Aneurizmos plyšimo rizika siekia 2% tiems, kurių skersmuo mažesnis nei 4 cm ir reikšmingai padidėja 25–41 %, kai aortos skersmuo didesnis nei 5 cm. Deja, aortos aneurizmos nesukelia jokių simptomų iki jos neįplyšta.
Visais atvejais nuo mirties apsaugoti gali tik savalaikė diagnostika ir intervencinis (įplyšusią vietą stentuojant), ar chirurginis gydymas. Todėl visiems asmenims, sulaukusiems 60 m., rekomenduojama echoskopu matuoti nusileidžiančios aortos skersmenį, o jam esant padidintam reguliariai kas metus jį pervertinti.
Kaip išvengti ir apsisaugoti nuo grėsmingo būklės
Pirmiausia, kaip ir visoms ŠKL ligoms koreguoti rizikos veiksnius – rūkymą, cholesterolio koncentracijos padidėjimą, padidintą kraujospūdį, lemiančius aortos sienelės degenaraciją. Taip pat būtina visiems sulaukusiems 40–60 m. amžiaus sudalyvauti ŠKL ankstyvojoje patikros programoje, o nuo 60 m. amžiaus įsivertinti nusileidžiančios aortos diametrą.
