Portalo „Delfi“ skaitytojas uždavė tokį klausimą sveikatos specialistui: „Kas yra elektrinė širdies angina, kada vainikinę arteriją uždaro spazmas?“
Šį kartą nusprendėme su specialistu ne tik atsakyti į skaitytojo klausimą, bet ir plačiau aptarti krūtinės anginą – kokia tai yra liga. Plačiau apie tai sutiko papasakoti Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius, pateikęs ir ypač įdomių istorinių faktų.
– Krūtinės angina – kas tai? Kokiais simptomais ši liga pasireiškia ir ar įmanoma ją supainioti su kitomis ligomis?
– Dar 1772 m. daktaras Williamas Heberdenas gana tiksliai aprašė šiuos pacientą varginančius simptomus, pasiūlydamas tai vadinti krūtinės angina: bet kurioje krūtinės vietoje kilusį skausmą, galintį plisti į kaklą, kairę ranką, lydymą smaugimo ir nerimo jausmo. Tyrinėtojas pabrėžė, kad tokius požymius jaučiantys žmonės labiau kenčia vaikštant (ypač einant įkalne ar sočiai pavalgius), kuomet krūtinėje atsiranda nemalonus pojūtis, o minėti simptomai išnyksta sustojus ar tiesiog nieko nedarant. Skausmas krūtinėje gali trukti trumpai ar priešingai – net kelias valandas. Šiuos apibendrinimus jis surašė, matęs bemaž 100 pacientų, iš kurių buvo trys moterys ir vienas 12 m. berniukas, o visi likusieji vyrai.
Beje, rašytojas Noah Gordonas knygose „Gydytojas. Avicenos mokinys“ ir „Gydytojas iš Saragosos“ labai vaizdžiai aprašo XIV a. romano herojų, mirusių nuo krūtinės anginos, simptomus ir požymius.
Šiandienos vertinimu, krūtinės anginą atpažįstame kaip skausmą krūtinėje, atsiradusį dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į širdį maitinančias arterijas dėl kraujagyslių aterosklerozės. Kai aterosklerotinės plokštelės širdies kraujagysles susiaurina iki 50 proc., tai vadiname stabilia krūtinės angina, kuomet skausmas širdies plote išprovokuojamas dažniausiai nuo fizinės veiklos ir krūvio (nešant daiktus, einant ilgesnį atstumą ir kt.). Būklę, kai širdį maitinančios kraujagyslės susiaurėja daugiau kaip 50 proc., vadiname nestabilia krūtinės angina (priešinfarktine būsena), kai skausmas ir kartu kraujagyslės užsivėrimas gali įvykti ir ramybėje. Tai jau pavojinga būklė gyvybei, galinti lemti ir miokardo infarkto išsivystymą.
Šiandieninėje visuomenėje sergamumas krūtinės angina, kuria pasireiškia išeminė širdies liga, yra dažniausiais sutinkamas susirgimas, lemiantis kas ketvirto europiečio mirtį. Paprastai krūtinės anginos požymiai yra labai charakteringi, ir net pirmą kartą jiems atsiradus, pacientas visuomet pabrėš stiprų, labai nemalonų, spaudžiančio, deginančio pobūdžio skausmą krūtinėje, lydimą nerimo, baimės. Kai kuriais atvejais krūtinės anginos simptomų ekvivalentas gali būti atsirandantis, stiprėjantis dusulys ir oro stoka.
– Kokios krūtinės anginos priežastys ir kam ji labiausiai gresia?
– Pagrindinės krūtinės anginos išsivystymo priežastys yra didieji širdies kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos veiksniai – padidėjęs arterinis kraujospūdis ir cholesterolio koncentracija, rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, antsvoris ir kt. Pirmieji trys rizikos veiksniai išeminės širdies ligos išsivystymui yra patys svarbiausi, ir blogiausia tai, kad jų pacientas gali nejausti ir per vėlai pradėti juos gydyti.
Reikšmingai krūtinės anginos vystymąsi paspartina ir cukrinis diabetas, lemiantis keletą kartų spartesnį aterosklerozės proceso vystymąsi. Deja, sergantiesiems cukriniu diabetu (anglų kalba, ne atsitiktinai cukrinis diabetas ir hipertenzija vadinami tyliosiomis sesėmis žudikėmis) pirmiausia ir diagnozuojamos širdies bei kraujagyslių ligos ar jų komplikacijos. Todėl šiandien šalyje veikianti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa orientuota į vyrus, sulaukusius 40 m. ir moteris, vyresnes nei 50 m., siekiant išaiškinti nebyliuosius rizikos veiksnius.
Beje, visiems sulaukusiems 60 m., nepriklausomai nuo to, kaip sveikai gyventume ir kontroliuotume savo rizikos veiksnius, atsiranda išeminės širdies ligos užuomazgos. Jos progresavimas priklauso nuo mūsų, kaip kontroliuosime minėtus rizikos veiksnius.
– Ar ši liga paveldima?
– Ne, krūtinės angina nepaveldima. Tačiau, aktyviai rekomenduojama tirtis visiems 50 m. nesulaukusiems asmenims, kurių pirmos eilės giminaičiams (jaunesniems nei 55 m. vyrams, arba jaunesnėms nei 65 m. moterims) buvo diagnozuotos širdies ir kraujagyslių ligos ar net mirtys nuo jų, tai pat buvo žinoma apie paveldimą šeiminę hipercholesterolemiją (kai kraujyje nustatomas labai didelis cholesterolio kiekis). Giminėje šių medicininių aplinkybių buvimas taip pat didina polinkį į ankstyvą susirgimą krūtinės angina.
– Kaip būtų įmanoma apsisaugoti nuo šios būklės ir ar apskritai įmanoma?
– Geriausias priešnuodis – neleisti formuotis aterosklerotinėms plokštelėms ir kuo anksčiau koreguoti visus ŠKL rizikos veiksnius. Kiekvienas mūsų, sulaukęs 20 metų, jau turėtų pasidaryti lipidogramą (esant normaliai pakartoti po 5 m.), reguliariai matuotis arterinį kraujospūdį, nerūkyti, įskaitant elektronines cigaretes.
Nepaisant to, kad ligos mechanizmas, jos vystymasis, medicininiai terminai yra sudėtingi, pati ligos kontrolė gana paprasta. Tačiau, tais atvejas, kai liga diagnozuojama, ar pacientui nustatomas didelis polinkis šios ligos išsivystymui (pacientas priskiriamas didelei arba labai didelei ŠKL išsivystymo rizikai), gyvybiškai svarbiu tampa paskirtų vaistų vartojimas.
Deja, vaistus teks vartoti visa gyvenimą, nes kraujagyslėmis šliaužianti aterokslerozė kaip neprašyta viešnia yra įsitvirtinusi ilgam.
– Kokie yra gydymo metodai ir kas grėstų, nesigydant?
– Šiandien svarbu diagnozuoti ir kuo anksčiau pradėti gydyti pirmuosius krūtinės anginos požymius. Jeigu tinkamai koreguosime ŠKL rizikos veiksnius, išvengsime ar reikšmingai atitolinsime ir krūtinės anginos išsivystymą.
Tais atvejais, kai vartojant vaistus kartojasi skausmas krūtinėje, pacientui atliekama širdies kraujagyslių angiografija, kurios metu į reikšmingai susiaurėjusias širdies kraujagysles gali būti implantuojami stentai. Beje, žodis „stentas“ kilo iš anglų dantų gydytojo Charleso Stento (1807–1885), kuris pirmasis pradėjo naudoti tuščiavidurius vamzdelius dantų protezų gamybai, pavardės. Didžioji šlovė Stentui atėjo, kai jis pasiūlė tuščiaviduriu vamzdžiu apgaubti transatlantinį vandenyno dugnu nutiestą kabelį – iki tol jį ne vieną sykį buvo pragraužusi sūraus jūros vandens korozija.
Dauguma dabar naudojamų vainikinių arterijų stentų yra tvirti tuščiaviduriai vamzdeliai, kurių sienelių angutės primena groteles. Kai kurie naujausi stentai gaminami iš plonyčio metalo plaukelių pynės. Tokia struktūra reikalinga, kad stentai išliktų lankstūs ir stabilūs judant ir sukantis vainikinėms arterijoms.
Implantuojamas stentas išpučiamas pripučiamu balionėliu iki 10–20, o esant lėtiniam susirgimui neretai ir daugiau, atmosferų! Palyginimui: pripūstos lengvojo automobilio padangos slėgis siekia apie 2 atmosferas, autobuso iki 9 atmosferų. Taip išplėstas stentas prie sienelės prispaudžia esančias aterosklerotines plokšteles ir atkuria susiaurėjusį spindį. Deja, kito būdo kaip pašalinti aterosklerotines plokšteles nėra.
O kai pacientu negali padėti ir ši procedūra, atliekama atvira širdies operacija, kuriuos metu suformuojami šuntai, atstatantys kraujo tėkmę į kraujagysles, žemiau užkimšimo vietos.
Deja, pacientui ignoruojant krūtinės anginos požymius, ar dėl jos nesikreipiant į gydytojus, aterosklerozė galutinai užkemša kraujagysles ir paciento laukia mirtinos išeitys.
