aA
Neretai gydytojai ir mokslininkai sako, kad cukrinis diabetas yra širdies liga. Vis dėlto šis pavojingas ir daug komplikacijų sukeliantis susirgimas kas antram sergančiajam nėra diagnozuotas. Kodėl žmogus suserga šia liga, ką daryti, kad sumažintume riziką ir kodėl sakoma, kad cukrinis diabetas yra širdies patologija, DELFI pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologas prof. Rimvydas Šlapikas.
Rimvydas Šlapikas
© DELFI montažas

Papasakokite, kaip cukrinis diabetas susijęs su širdimi?

Pasaulyje viskas yra susiję priežastiniais ryšiais. Ligos – ne išimtis. Daugeliu atveju ligas sukėlusias priežastis medicinoje mes vadiname rizikos veiksniais. Didžiąją dalį širdies ligų sudaro vadinamos aterosklerozinės širdies ligos. Taigi, cukrinis diabetas – vienas iš šių ligų rizikos veiksnių. Apie 70 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių, sergančių cukriniu diabetu, miršta nuo širdies ligų, 16 proc. – nuo insulto. Suaugusieji, sergantys cukriniu diabetu, nuo širdies ligų miršta nuo dviejų iki keturių kartų dažniau nei suaugusieji, nesergantys šia pavojinga liga. Ja sergant, rizika susirgti širdies nepakankamumu yra 1,5 karto didesnė.

Amerikiečių mokslininkai apskaičiavo, kad kas 80 sekundžių cukriniu diabetu sergantis suaugęs žmogus paguldomas į ligoninę dėl širdies ligos, o kas 2 minutes – dėl insulto. Vyresniems negu 60 metų pacientams, sergantiems cukriniu diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis, gyvenimo trukmė vidutiniškai sutrumpėja 12 metų. Neretai net gydytojai ir mokslininkai sako, kad cukrinis diabetas yra širdies liga. Žinoma, akademiškai tai nėra visiškai teisinga, tačiau šia sparnuota fraze norima pasakyti, jog tarp širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ir cukrinio diabeto yra itin glaudus ryšys.

Kokios galimos širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijos dėl cukrinio diabeto?

Sergant cukriniu diabetu ir nesigydant, mirštama ne dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje, bet nuo cukrinio diabeto sukeliamo organų-taikinių pažeidimo, dažniausiai – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Cukrinis diabetas ŠKL riziką didina 2–3 kartus. Diabetas pažeidžia tiek smulkiąsias, tiek stambiąsias mūsų organizmo kraujagysles. Klinikinės šios pažaidos formos – stabili krūtinės angina, ūmus miokardo infarktas, insultas, aritmijos ir širdies nepakankamumas. Simptomai – širdies skausmai, silpnumas, neritmiška širdies veikla, dusulys, kojų tinimas. Mūsų, kardiologų, kompetencijoje – širdies vainikinių arterijų ligos, tačiau kartais tiriame ir stambiąsias kaklo arterijas. Būdingi širdies ir kraujagyslių pokyčiai sergant cukriniu diabetu – ankstyvesnė ir žymai daugiau arterijų pažeidžianti aterosklerozė.

Tiriant širdies vainikines arterijas sergantiesiems cukriniu diabetu nustatoma daugelio jų – stambesnių ir smulkesnių šakų – pažaida. Dėl to sergantiems cukriniu diabetu dažnai tenka taikyti ne vienos ar kelių kraujagyslių spindžio praplėtimo ir dirbtinio kraujagyslės segmento (stento) implantavimo procedūrą, bet širdies kraujagyslių jungčių operaciją. Aterosklerozė vystosi ir kitose arterijose – kojų, kaklo, stambiausioje mūsų organizmo arterijoje – aortoje. Šią patologiją gydo kraujagyslių ir širdies chirurgai. Kita svarbi patologija, gręsianti sergantiems cukriniu diabetu, yra širdies nepakankamumas. Be abejo, žmonės serga aterosklerozinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis ir nesant cukrinio diabeto, tačiau ši liga paspartina, pasunkina šių ligų simptomus, jų gydymą daro sudėtingesniu. Sergantiesiems cukriniu diabetu širdies ir kraujagyslių ligų simptomai dėl paties cukrinio diabeto poveikio nervų sistemai neretai būna pakitę, sunkiau atpažįstami, o kartais pacientas apskritai jokių skundų neturi. Todėl besimptomius cukriniu diabetu sergančius žmones derėtų kuo anksčiau ištirti dėl galimų širdies ir kraujagyslių ligų.

Cukrinė širdis
Cukrinė širdis
© Giedriaus Akelio nuotr.

Ar gali būti taip, kad žmogus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligos, nors iš tiesų visą tai sukėlė diabetas, o žmogus net nežinojo, kad juo serga?

Sirgdami cukriniu diabetu ir to nežinodami žmonės kartais gyvena dešimtimis metų, kol galiausiai susiduria su pasekmėmis – diabeto sukeltomis įvairiomis lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis: krūtinės angina, aritmijomis, širdies nepakankamumu, neretai – insultu ar infarktu. Vertinant cukrinio diabeto paplitimą ir vis didėjantį šia liga sergančiųjų skaičių, cukrinio diabeto „indėlis“ į širdies ligų išsivystymą iš tiesų labai didelis.

Tarptautinės Diabeto federacijos duomenimis, Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 108 tūkst. suaugusių žmonių (tai 5,2 proc. visų šalies suaugusiųjų). Pasaulyje šis skaičius siekia daugiau kaip 425 mln. Per pastaruosius 18 metų sergančių cukriniu diabetu (diagnozuojamų atvejų) skaičius Lietuvoje išaugo 3 kartus. Jei ir toliau laikysis panašios tendencijos, 2045 metais sirgs apie 500 tūkst. žmonių – tiek žmonių gyvena Vilniuje. Tikrasis sergančiųjų skaičius gali būti dvigubai didesnis – kas antram sergančiam cukriniu diabetu žmogui liga nėra diagnozuota, nes žmonės vengia išsamiai ir reguliariai tikrintis savo sveikatą.

Kiekviena liga turi savo atsiradimo priežastis, vystymosi kelius. Kuo ypatingi ŠKL atsiradimo mechanizmai, sergant cukriniu diabetu?

Sergant cukriniu diabetu, svarbus yra atsparumo insulinui išsivystymas, kuris daro įtaką įvairioms mūsų organizmo medžiagų apykaitos grandims, didina kraujo krešumą. Šie pacientai dažnai turi pilvinio nutukimo tipą, arterinę hipertenziją. Atsparumą insulinui skatina nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, jį lemia ir genetika. Metaboliniai rizikos veiksniai neretai „kooperuojasi“ į vieną „frakciją“ ir, veikdami žmogaus organizmą drauge, skatina cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos ir aterosklerozės vystymąsi.

Metabolinio sindromo „frakcijos“ nariai: padidėję kraujospūdis ir kūno masės indeksas, padidėjusi cukraus, trigliceridų bei sumažėjusi didelio tankio lipoproteinų cholesterolio („gerojo“) koncentracija kraujyje. Atsparumas insulinui lemia ir cukriniu diabetu sergančių pacientų specifinius lipidų apykaitos sutrikimus, vadinamus diabetine arba aterogenine dislipidemija. Tiriant tokių pacientų kraują, nustatoma vidutiniškai padidėjusi „blogojo“ cholesterolio, trigliceridų ir sumažėjusi „gerojo cholesterolio“ koncentracija. Santykinai nedidelė „blogojo“ cholesterolio koncentracija yra klaidinanti, nes sergant cukriniu diabetu cholesterolis „keliauja“ mažesniuose liporoteinuose, kurie lengviau patenka į arterijos sienelę ir sukelia aterosklerozę.

Metabolinis sindromas ir cukrinis diabetas nepalankia linkme keičia kraujo krešumą, todėl pacientų kraujagyslėse padidėja krešulių susidarymo tikimybė, ypač tose vietose, kur kraujagyslė pažeista aterosklerozės. Kliniškai tai dažniausiai pasireiškia nestabiliąja krūtinės angina arba miokardo infarktu. Tačiau, jeigu pacientas be diabeto turi ir kitų ŠKL rizikos veiksnių, pvz. rūko, turi padidėjusį kraujospūdį, nėra fiziškai aktyvus, ŠKL vystymasis dar pagreitėja.

Kas gali padėti užkirsti kelią ŠKL ligoms, sergant cukriniu diabetu?

2 tipo diabetas (sudaro 90 proc. visų sergančiųjų atvejų) gali ir turi būti kontroliuojamas. Svarbu gyventi aktyviai, sveikai maitintis ir pasirinkti tinkamus vaistus. Tinkami medikamentai gali beveik 40 proc. sumažinti 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms gresiančių komplikacijų riziką. Kalbant apie ŠKL, būtina labai griežta visų širdies ligų rizikos veiksnių – dislipidemijos, arterinės hipertenzijos kontrolė. Nemedikamentinė – mitybos pokyčiai, fizinio aktyvumo didinimas, rūkymo nutraukimas, alkoholio, druskos ribojimas. Tačiau daugeliui pacientų gyvensenos pokyčių nepakanka ir tenka vartoti vaistus kraujospūdžiui ir cholesterolio koncentracijai kraujyje mažinti.

Pasitaiko, jog pacientai, „prisirinkę“ įvairios informacijos internete, abejoja būtinumu vartoti vaistus, ypač statinus, neva „chemija“ gali sugadinti kepenis. Šią „chemiją“, esančią vaistinėse, vis dėlto vadinčiau vaistais, kurių efektyvumas ir saugumas tirtas dešimtmečiais ir už kurių kokybę atsako vaistų kontrolės tarnybos. Nekontroliuojamas kraujospūdis ir padidėjusi cholesterolio koncentracija, ypač „frakcijoje“ su cukriniu diabetu, neabejotinai kažkada „chemiją“ papildys „mechanika“ – dirbtine kraujagysle, elektrokardiostimuliatoriumi ar kitu sudėtingu prietaisu krūtinės ląstoje. Tad jeigu mėgstame technologijas, galime surizikuoti pasikliauti tik sėkme ir likimu.

Širdies ligos ir cukrinis diabetas – smarkiai susiję: apie tai galite nė neįtarti kol nesusidursite su komplikacijomis
© Shutterstock nuotr.

Galbūt pacientai ne visada supranta vaistų vartojimo svarbą. Tarkime, pakilus kraujospūdžiui gali skaudėti galvą, dusinti. Vaistai, sunorminę kraujospūdį, šiuos simptomus pašalins. Bet mes skiriame vaistus ne tik simptomams mažinti, bet ir nematomoms, besimptominėms arterinės hipertenzijos „diversijoms“ neutralizuoti – apsaugoti inkstus nuo pažaidos, apsaugoti širdies raumenį nuo nereikalingo sustorėjimo, pačią širdį – nuo išsiplėtimo, o kraujagysles – nuo sustandėjimo. Cholesterolio koncentracijos padidėjimo mes nejaučiame, tačiau jam mažinti vartojami vaistai statinai stabdo aterosklerozės vystymąsi ir apsaugo mus nuo infarkto ir insulto. Mokslas sukūrė stebėtinų cheminių junginių – vaistų – cukriniam diabetui gydyti, kurie ne tik mažina cukraus kiekį kraujyje, bet ir kitais mechanizmais apsaugo širdį nuo infarkto, širdies nepakankamumo.

Ar galima pajusti kokius nors simptomus, signalus, pranešančius, kad reikia susirūpinti širdies sveikata?

Aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos, širdies nepakankamumas, kurių atsiradimą skatina cukrinis diabetas, yra santykinai lėtai besivystanti patologija. Siaurėjant širdies raumenį maitinančioms kraujagyslėms, žmogus pradeda jausti spaudžiančius skausmus krūtinėje didesnio fizinio krūvio metu, plečiantis širdžiai ir silpstant širdies raumeniui, juntamas dusulys einant, o kartais ir ramybėje, patinsta blauzdos. Žinant, koks didelis cukrinio diabeto paplitimas, reikėtų mokėti pažinti ir šios ligos simptomus. Tai – varginantis troškulys, noras apsilankyti tualete, nuovargis, galūnių tirpimas, blogėjanti rega. Tiek diagnozuojant cukrinį diabetą, tiek ŠKL, didžiulę naudą duoda valstybinė ŠKL prevencijos programa, padedanti vidutinio amžiaus Lietuvos žmonėms diagnozuoti cukrinį diabetą ir širdies ligas. O tai be galo svarbu, nes šių ligų nebylus duetas laikui bėgant lemia vadinamų organų-taikinių – smegenų, širdies, inkstų, akių, stambiųjų kraujagyslių – pažaidą, kurią visiškai išgydyti ne visada pavyksta.

Atstovaudamas Lietuvos kardiologų draugiją, kartu su Lietuvos endokrinologų draugija ir Lietuvos diabeto asociacija įgyvendiname bendrą visuomenės švietimo projektą „Cukrinė širdis“, kad paskleistumėme žinią, galinčią išgelbėti gyvybes. Svarbiausia žinia, kurią norime perduoti – kad žmonės tikrintųsi sveikatą. Kaip jau minėjau, cukrinis diabetas kas antram sergančiajam nėra diagnozuotas. Tačiau ir išgirdus cukrinio diabeto diagnozę, daugeliu atveju ligą galima kontroliuoti ir apsisaugoti nuo jos komplikacijų. Svarbu žinoti ir laiku imtis tinkamų priemonių.

Vykdant projektą „Cukrinė širdis“ Kauno Nepriklausomybės aikštėje buvo pastatyta instaliacija, skirta atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Kūrinio autorė – cukriniu diabetu serganti menininkė Agnė Kišonaitė. Nešdama svarbią žinią kauniečiams, instaliacija Nepriklausomybės aikštėje stovėjo savaitę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(45 žmonės įvertino)
4.3778

Krūties vėžys nusineša tūkstančius moterų gyvybių: naujas vaistas suteiktų didesnę galimybę išgyventi (1)

Šiais metais vykusiame ESMO kongrese pristatyti naujausi tyrimų rezultatai suteikia vilčių...

Liga, kuri prasideda nekaltu odos niežėjimu, o baigiasi sąnarių persodinimu: kam susirgti – didžiausia rizika? (122)

Sonata jau 25 metus serga žvyneline . Ji susirgo būdama vos 20 metų, kai dar studijavo. Ši liga...

Utėlės – problema, apie kurią garsiai kalbėti gėda: kaip užsikrečiama ir kaip jas naikinti (39)

Pedikuliozė, kitaip – utėlėtumas – problema, apie kurią garsiai kalbėti vengiama....

Širdies ligos ir cukrinis diabetas – smarkiai susiję: apie tai galite nė neįtarti kol nesusidursite su komplikacijomis (16)

Neretai gydytojai ir mokslininkai sako, kad cukrinis diabetas yra širdies liga. Vis dėlto šis...

Specialistai pataria, kaip įveikti nemigą be vaistų (16)

Dar kelios savaitės ir visus jau po truputį užklups šventinio maratono banga. Pasiruošimas...

Top naujienos

Valandas iki gimdymo skaičiuojanti verslininkė Toma Dambrauskė – apie pirmojo vaikučio netektį, pagalbinį apvaisinimą ir likimo dovaną (1888)

Trys nėštumai – trys skirtingos patirtys. Verslininkė, socialinių medijų specialistė, prekės...

Įspėja dėl sunkių eismo sąlygų: snigs beveik visoje šalyje, kai kur – ypač pavojinga (3)

Ketvirtadienio naktį, vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose pasnyguriuos. Ten eismo sąlygos bus...

Paskutinį bilietą nugvelbė „Atletico“, Neymaras su PSG surengė šou Paryžiuje (1570)

Vėlų trečiadienio vakarą pasibaigė UEFA Čempionų lygos grupių varžybų etapas –...

Jakilaitis tikisi, kad Skvernelis savo prašymą atsiims (322)

„Mes negalvojome, kad tai tyliai praeis ar kažkaip kitaip. Mes galvojome, kad vienintelis Saulius...

Pasaulio žemėlapis 2020 metams: kur ekonomika augs sparčiausiai (153)

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, kitais metais bendrasis vidaus produktas labiausiai augs...

Atsisveikinkite su laidais: spėjama, kad „Apple“ išleis „iPhone“ modelį, neturintį jokių lizdų (38)

Žymus „Apple“ analitikas Ming-Chi Kuo sudarė naujus tyrimų užrašus, kuriuose aprašomos...

Orijaus kelionės. Turtuolių dangoraižis virto landyne: norėdami čia vykti pasisamdykite apsauginį (18)

Pietų Afrikos Respublikoje keliavęs Orijus Gasanovas apsilankė aukščiausiame dangoraižyje visame...

Eglė Juozėnaitė

Filosofas apie gyvenimo prasmės paieškas: tai ne karjera, didelė alga ir net ne šeima

Bet kuris iš mūsų gali labai daug ką. Gali pasikeisti iš visiško lūzerio į absoliutų...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (109)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...