aA
Apie tokius žmones sakoma, kad jie ieško ligų. Skundžiasi tai karščio pylimu, tai viduriavimu, tai silpnumu. Simptomai atsiranda ir išnyksta – kam nebūna. Jie įkyri ir gydytojams, ir namiškiams, kol vieną dieną ištinka bėda – kraujavimas, žarnų nepraeinamumas ar kitos sunkios būklės, o jų priežastis – išplitęs neuroendokrininis vėžys.
Vėžys.
Vėžys.
© Shutterstock

Aš gyvenu!

Neuroendokrininis navikas Juliui buvo nustatytas prieš penkerius metus. Vieną dieną jam prasidėjo intensyvus vidinis kraujavimas. Gydytojai ilgai ieškojo jo priežasties, kol surado kaltininką – plonosios žarnos neuroendokrininį vėžį. Jis jau buvo golfo kamuoliuko dydžio.

„Jei nebūtų pradėję kraujuoti, po kelių mėnesių auglys būtų užkimšęs mano žarnas. Todėl chirurgai kartu su naviku pašalino dalį žarnos, o vėliau – ir dalį kepenų, nes ten buvo metastazių“, – pasakoja vyras.

Paskui gydytojai jam skyrė vaistų. Dabar, praėjus penkeriems metams, vyras jaučiasi gerai, tik turi rinktis maistą: privalėjo pamėgti sriubas ir troškinius, turi valgyti daugiau neperdirbtų grūdų. Jis gali ir dirbti, tik greičiau pavargsta, todėl paiso dienos režimo, daro ilgesnes pertraukas.

„Šios problemos yra tik menkniekis, aš gyvenu!“ – džiaugiasi pašnekovas.

Liga – zebras

„Neuroendokrininės kilmės ląstelių gali būti įvairiose žmogaus kūno vietose. Todėl neuroendokrininiai navikai gali išsivystyti įvairiuose organuose – kasoje, plonosiose ar storojoje žarnoje, skrandyje, plaučiuose, odoje ir pan.“, – sako LSMU Kauno klinikų onkologijos skyriaus vadovė ir Neuroendokrininių navikų centro vadovė doc. Rasa Jančiauskienė.

Rasa Jančiauskienė
Rasa Jančiauskienė
© Shutterstock

Taip yra todėl, kad neuroendokrininių ląstelių yra beveik visame žmogaus organizme.

„Paprastai sergant vėžiu simptomus sukelia didėjanti naviko masė. Neuroendokrininių navikų atveju simptomai priklauso ne tik nuo naviko dydžio, bet ir nuo jų gaminamų biologiškai veiklių medžiagų, pavyzdžiui, serotonino, kalikreino, adrenokortikotropinio hormono, histamino ir pan. Šios medžiagos sukelia įvairius simptomus: viduriavimą, karščio pylimo epizodus, į bronchinę astmą panašų sindromą, kalio stoką ir to nulemtus simptomus, į diabetą panašius simptomus arba, priešingai – dėl gausesnio insulino išskyrimo sumažėjusį cukraus kiekį kraujyje ir dėl to atsirandantį silpnumą ar sąmonės sutrikimus. Ne veltui ši liga prilyginama zebrui – jos išraiškų yra daug“, – tęsia gydytoja.

Biologiškai veikslias medžiagas gamina apie pusę visų neuroendokrininių navikų.

Dažniausiai neuroendokrininiai navikai išsivysto virškinamajame trakte (plonosiose žarnose, kirmėlinėje ataugoje, kasoje), taip pat – plaučiuose.

Kas sukelia – nežinia

JAV ir Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, jog per pastaruosius 4 dešimtmečius sergamumas neuroendokrininiais navikais smarkiai padidėjo: skrandžio – 11–18 kartų, tiesiosios žarnos – 10 kartų, plonųjų žarnų – 5 kartus. Tačiau neuroendokrininiai navikai vis dar išlieka reta liga. Lietuvoje kasmet jie patvirtinami apie trims šimtams žmonių.

„Mokslininkai iki šiol nerado atsakymo, kodėl išsivysto neuroendokrininiai navikai. Tačiau kai kurie faktai yra žinomi. Nustatyta, kad kai kurių skrandžio neuroendokrininių navikų atsiradimui gali daryti įtaką omeprazolis – populiarus vaistas nuo skrandžio rūgštingumo.

Ilgai vartojant šį vaistą, išveša vadinamosios enterochromafininės ląstelės, kurios vėliau suformuoja išaugėles, tarsi polipus. Gerai yra tai, kad, nustojęs vartoti šį vaistą, žmogus pasveiksta be gydymo, – aiškina doc. R. Jančiauskienė. – Dalis žmonių polinkį sirgti neuroendokrininiais navikais paveldi.

Yra MEN1 ir MEN2 sindromai – dauginė endokrininė neoplazija, kai įvairiuose organuose vystosi gerybiniai bei piktybiniai neuroendokrininės prigimties navikai. Tokiose šeimose žmogus per gyvenimą gali susirgti kelių organų vėžiu – prieskydinės liaukos, kasos, virškinamojo trakto ir kt. Paprastai tokie žmonės žino apie savo polinkį sirgti ir dažniau apsilanko pas onkologus ar endokrinologus.“

Sunku nustatyti

Britų mokslininkų tyrimai rodo, kad nuo pirmųjų simptomų atsiradimo iki diagnozės nustatymo praeina vidutiniškai 53,8 mėn.

Dažniausiai pasitaikantys pirmieji simptomai – skausmas, tuštinimosi pasikeitimas ir silpnumas.

Maždaug trečdaliui pacientų pasireiškė svorio kritimas. Kadangi šie simptomai būdingi įvairioms ligoms, apie 80 proc. visų pacientų nuo simptomų pradžios iki ligos nustatymo pas šeimos gydytoją lankėsi net 11 kartų.

58 proc. žmonių iki diagnozės nustatymo po 3 kartus spėjo apsilankyti pas antro lygio specialistus. 30 proc. atvejų liga išaiškėjo, kai išsivystė skubios pagalbos reikalaujančios ūminės būklės.

Kodėl neuroendokrininius navikus sunku nustatyti?

„Yra aforizmas: kai girdi dundant kanopas, manai, kad atbėga žirgas, o ne zebras. Kadangi neuroendokrininių navikų sukelti simptomai ir sindromai yra būdingi ir kitoms ligoms, žinoma, gydytojai labiausiai tikisi aptikti tas kitas ligas, o ne vėžį. Net ir atlikus pačius moderniausius tyrimus pirminis naviko židinys gali būti nesurastas maždaug 5 proc. ligonių. Tai galioja ne tik neuroendokrininiams, bet ir kitų tipų navikams“, – teigia specialistė.

„Reikia ne tik patirties nustatant ir gydant šiuos navikus, bet ir specialių tyrimų, nes nuo to priklauso, ar pavyks pacientui parinkti tinkamiausią gydymą“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Alvydas Česas
Alvydas Česas
© Shutterstock

„Deja, šiuolaikinių tyrimų, labai tiksliai nustatančių neuroendokrininius navikus, atlikti Lietuvoje kol kas negalime, nes neturime izotopus gaminančio prietaiso – mažos „atominės elektrinės“, leidžiančios pagaminti naujausias radioaktyvias medžiagas, kurios PET KT aparatais leistų nustatyti labai retus ir labai specifiškus neuroendokrininius navikus.

Šiuo metu Lietuvoje atliekame tyrimus SPECTA aparatais, kurie leidžia mums nustatyti kai kuriuos neuroendokrininius navikus, bet, deja, ne visus, o šitų tyrimų jautrumas nėra didelis. Naujieji radionuklidai leistų ne tik tiksliau diagnozuoti neuroendokrininius navikus, bet ir pradėti taikyti naujos kartos radionuklidų terapiją gydymo tikslais. Tai yra pakankamai brangu, tačiau jei tektų transportuoti šias labai greitai skylančias radioaktyvias medžiagas iš užsienio, kaina smarkiai padidėtų. Tai yra ne tik labai brangu, bet ir nepatogu, nes izotopus galima naudoti tik labai trumpą laiką. Šie radiologiniai tyrimai labai svarbūs, nes lemia gydymo taktiką“, – tvirtina A. Česas.

Dabar turimi vaizdo tyrimai parodo, kad navikas yra, tačiau nerodo, koks jis, todėl gydytojai neuroendokrininius navikus gali supainioti su kitais navikais ir skirti įprastas antinavikines terapijas, kurios, deja, šių navikų neveikia.

Galima ir pasveikti

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė-chemoterapeutė dr. Edita Baltruškevičienė sako, jog svarbu, kad neuroendokrininiais navikais sergantys žmonės būtų gydomi specializuotuose centruose, nes ligai nustatyti reikia specialių diagnostikos priemonių, ir gydomi jie skirtingai nei kitais navikais sergantys pacientai.

Edita Baltruškevičienė
Edita Baltruškevičienė
© Shutterstock

„Neuroendokrininių navikų gydymas apima onkologijoje dažnai naudojamus metodus ir priemones – chirurginį gydymą, chemoterapiją, novatoriškus biologinės terapijos preparatus, bei specifinius gydymo metodus – gydymą somatostatinų analogais, radionuklidų terapiją ir kt. Metodo pasirinkimas priklauso nuo pirminio naviko vietos, ligos išplitimo ir naviko piktybiškumo“, – teigia gydytoja.

Chirurgija šių ligų atveju yra labai svarbi, nes gali suteikti pacientui galimybę išgyti. Kai liga išplitusi, esant galimybei, siekiama pašalinti ne tik pirminį naviką, bet ir metastazes, nes, sumažinus navikinių darinių tūrį, būna mažesni naviko sukeliamo karcinoidinio sindromo reiškiniai, lengviau ligą kontroliuoti vaistais.

Karcinoidinio sindromo atveju be jokios aiškios priežasties ligonį užplūsta karštis, jis parausta, neretai žmogus nežinia kodėl viduriuoja ir kt., – aiškina gydytoja. – Specifinė biologinių vaistų grupė somatostatino analogai malšina minėtus reiškinius, todėl labai pagerėja paciento gyvenimo kokybė. Svarbu tai, kad vaistai gali būti vartojami ilgą laiką, šis gydymas yra gerai toleruojamas, vaistus pacientas gali pats susileisti namuose.“

Anksčiau manyta, kad somatostatino analogai gelbsti tik malšinant karcinoidinio sindromo požymius, tačiau nustatyta, kad slopinamas ir naviko ląstelių dalijimasis, ir taip kontroliuojama liga.

Chemoterapija, taikinių terapija dažniausiai skiriama kasos, plaučių neuroendokrininių navikų atvejais arba nustačius didelio piktybiškumo navikus.

„Turime nemažai pacientų, kurie, net ir nustačius metastazes, kontroliuojant ligos simptomus, gyvena dvejus trejus, kai kurie ir šešerius metus, o anksčiau neišgyvendavo nė metų“, – teigia A. Česas ir priduria, kad gydymo rezultatai būtų dar geresni, jei minėtus diagnostikai naudojamus izotopus būtų galima pritaikyti gydant – suleisti į organizmą, jie nukeliauja į naviką ir apšvitindami jį pažudo. Dabar, norint gydyti tokiu būdu, pacientai siunčiami į užsienį.

Kaip sutrumpinti pacientų kelią

Dr. E. Baltruškevičienė teigia, kad neuroendokrininiai navikai nustatomi vėlai dėl netipinės onkologinei ligai eigos bei simptomų, kurie dažnai supainiojami su kitų ligų simptomais.

„Mes, specialistai, prie šios problemos sprendimo galime prisidėti kaskart primindami apie šią retą išskirtinę ligą šeimos gydytojams bei kitiems specialistams, viešindami informaciją visuomenėje, šviesdami pacientus. Siekiama, kad, susidūrus su išskirtiniais karcinoidiniam sindromui būdingais požymiais, būtų atkreipiamas dėmesys ir įvertinama, ar nėra galimo neuroendokrininio naviko“, – sako gydytoja.

„Neuroendokrininiai navikai yra tylūs žudikai – pirmieji simptomai atsiranda tada, kai vėžys jau būna išplitęs. Todėl svarbu, kad gydytojai įsiklausytų į paciento nusiskundimus ir pagalvotų apie šį vėžį, nes nusiskundimų be priežasties nebūna“, – teigia A. Česas.

„Lietuvoje onkologinę pagalbą teikiančiose įstaigose yra vadinamieji „žalieji koridoriai“. Pacientai, kuriems pirmą kartą įtariamas ar nustatytas vėžys, tarkim, kai, atlikus biopsiją mikroskopu, patvirtinama, kad mėginyje yra vėžio ląstelių, į onkologo ar kitų tretinio lygio specialistų konsultaciją registruojami pirmenybine tvarka, – primena Neuroendokrininių navikų centro vadovė doc. R. Jančiauskienė. – Deja, karantino metu taikomi įvairūs apribojimai galimybes patekti pas gydytojus labai apsunkino.“

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(50 žmonių įvertino)
4.3000

Profesorius atkreipė dėmesį į mažai žinomą koronaviruso simptomą – „COVID liežuvį“ (104)

COVID-19 pasižymi daug keistų ir netikėtų simptomų. Garsus Jungtinės Karalystės (JK)...

Uoslė gali dingti ne tik susirgus COVID-19: gydytojas patarė, kas ją padės greičiau susigrąžinti (29)

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojo otorinolaringologo Vytauto Junčio teigimu,...

Kėdainietė Alina vos nemirė nuo koronaviruso: 10 dienų buvo kritinės (191)

Kėdainių ligoninėje gydomi tik itin sunkiai koronavirusu sergantys pacientai. Laimė, kad...

Gydytoja apie liekamuosius COVID-19 reiškinius: gresia net ir sirgusiems lengva ligos forma (145)

Nors statistika rodo, kad nuo COVID-19 infekcijos jau pasveiko daugiau nei 90 tūkst. šalies...

Sunki liga Luką užklupo po kelionės: pirmasis požymis buvo stiprus kojos skausmas (9)

„Dabar jaučiuosi gerai, lyg nieko nebūtų buvę“, – pasakojimą apie netikėtai užklupusią...

Top naujienos

Per šalčius autobusu turėjusi grįžti COVID-19 susirgusi Trakų r. gyventoja pasibaisėjo: tai yra pasityčiojimas (4)

Sergantiems COVID-19 savivaldybės turi sudaryti sąlygas, kad neturintys transporto galėtų...

Edgaras Savickas | D+

Senosios Hario Poterio knygos brangsta kaip burtų lazdele pamojus: kolekcionieriai moka iki penkių kartų brangiau (1)

Pilnos septynių seno leidimo knygų kolekcijos trokštantys Hario Poterio gerbėjai už trūkstamą...

Nekaltas pasivaikščiojimas pajūriu kaip reikiant paplonins piniginę: už karantino pažeidimą – 500 eurų bauda (712)

Žiemiškais Olando Kepurės vaizdais pasigrožėti panorę ne Klaipėdos rajono savivaldybės...

Į kieno rankas dabar papuolė Navalnas? Šio žmogaus biografijoje – daugybė juodų dėmių (690)

Pernai gruodžio 29 d. buvo paskelbta Rusijos opozicijos politiko paieška. Įsakymą pasirašė...

5 metus Lietuvoje gyvenantis rusas sulaukia komentarų dėl kalbos: pavargau įrodinėti, kad nesu nusiteikęs prieš Lietuvą (38)

Vasarą bus penkeri metai, kai gyvenu Lietuvoje. Ir vėl ta pati idiotiška situacija. Nebetylėsiu...

C karta: terminas, apibūdinantis atskirą visuomenės grupę, kuriai galbūt priklausote ir jūs (9)

Apie Y, X ar Z kartas girdėjome bemaž kiekvienas. Pasirodo, egzistuoja ir Lietuvoje kur kas mažiau...

Praneša apie koronaviruso protrūkius įmonėse ir globos namuose, šeimose užsikrėtė 105 žmonės (90)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Rusijoje prasidėjus protestams sulaikyta kelios dešimtys Navalno šalininkų (157)

Rusijoje policija šeštadienį sulaikė dešimtis protestuotojų, Kremliaus kritiko Aleksejaus...

Slouką užjautęs Jokubaitis vis stipriau jaučia varžovų radarų spindulius: ir sunku, ir smagu Grigonis stebisi taisyklių traktavimu (1)

Kauno „Žalgirio“ gynėjas Rokas Jokubaitis tapo netikėtu vakaro herojumi Eurolygos sezono...

Valdas Valiukevičius | D+

Šalis, kurią maitina milžiniška vandens arterija: šalia prabangių dangoraižių – kontrabandininkų valdomos džiunglės

Kuo garsi Panama ? Daugelis turbūt atsakys – kanalu. Tačiau čia yra ir viena mistiškiausių...